Daugiau kaip du trečdaliai gyventojų ketina skiepytis vakcinomis nuo COVID-19, tačiau informacijos apie jas pakanka tik kas trečiam, rodo sausį atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. Pandemija ir ribojimai taip pat dažniau turi neigiamą įtaką jaunimo ir moterų psichinei sveikatai.

Komunikacijos agentūros „Bosanova“ užsakymu, bendrovė „Norstat“ sausį atliko reprezentatyvų visuomenės nuomonės tyrimą apie pandemijos poveikį gyventojams.

Paklausti, ar ketina skiepytis nuo COVID-19, kuomet atsiras tokia galimybė, „tikrai taip“ atsakė 46 proc., o „greičiau taip“ – 21 proc. respondentų. Tai dažniau vyresnio amžiaus, aukštesnio išsilavinimo, didžiųjų miestų bei aukštesnes pajamas gaunantys gyventojai.

Tikrai nesiskiepysiantys atsakė 9 proc., o greičiau ne  – 10 proc. tyrimo dalyvių. 14 proc. respondentų nurodė dėl vakcinų dar neapsisprendę. Mokslininkų teigimu, kolektyvinio imuniteto susiformavimui reikėtų paskiepyti apie 70-90 proc. populiacijos.

Nerimauja dėl saugumo

Gyventojų atsisakymą skiepytis nuo COVID-19 lemia įvairūs motyvai. Atsakydami į klausimą, kokios yra svarbiausios atsisakymo skiepytis priežastys, 57 proc. respondentų nurodė nerimaujantys dėl vakcinos saugumo.

29 proc. žmonių nurodė, kad vakcinos yra būdas pasipelnyti farmacijos pramonei, o 18 proc. netiki, kad vakcinos apskritai veikia. 16 proc. neketinančiųjų skiepytis žmonių to nedarys, nes mano, jog COVID-19 yra politinis sąmokslas.

Komunikacijos agentūros „Bosanova“ vadovo Vytauto Matulevičiaus teigimu, šie skaičiai turėtų priversti valstybės institucijas suklusti. „Valstybei reikia tiesiog aiškiai ir nuoširdžiai kalbėtis su šiais žmonėmis“, – teigia V. Matulevičius.

Nepakanka informacijos

Beveik trečdalis žmonių teigia, kad informacijos apie vakcinas nuo COVID-19 jiems nepakanka ar greičiau nepakanka. Atsakydami, kas galėtų jiems padėti gauti daugiau informacijos apie vakcinas nuo COVID-19, respondentai galėjo rinktis iki trijų atsakymo variantų.

Pusė respondentų nurodė, kad daugiau informacijos apie vakcinas jiems galėtų padėti gauti reportažai, laidos ar straipsniai žiniasklaidoje.

28 proc. tyrimo dalyvių teigė, kad daugiau informacijos jiems galėtų padėti gauti pasiskiepijusių žmonių pasakojimai žiniasklaidoje, o 25 proc. – draugų, artimųjų, kolegų pasakojimai apie skiepus.

Beveik kas penktas respondentas daugiau informacijos norėtų gauti socialiniuose tinkluose ar atkreiptų dėmesį į reklamos kampanijas apie skiepus.

Neigiamas emocijas dažniau jaučia moterys

Šalyje įvestas karantinas padėjo susirgimų kreivę nukreipti žemyn, tačiau būtinų apribojimų laikymasis prisidėjo prie neigiamos gyventojų savijautos. Paklausti, ar pastarąjį mėnesį jautė neigiamas emocijas, kas trečias respondentas teigė, jog išgyveno nerimą ir liūdesį, kas ketvirtas pastarąjį mėnesį jautėsi irzlus, o beveik kas penktas jautė pyktį.

Šias neigiamas emocijas dažniau išgyveno moterys bei jaunesni tyrimo dalyviai.

Reprezentatyvią internetinę apklausą 2021 m. sausio mėnesį komunikacijos agentūros „Bosanova“ užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Norstat”. Tyrimo metu buvo apklausta 1000 Lietuvos gyventojų, vyresnių nei 18 metų. Apklaustų respondentų pasiskirstymas yra proporcingas Lietuvos gyventojų pasiskirstymui pagal lytį, amžių, gyvenamąją vietą.