Žmonės

„Transachemos“ darbuotojui paklūsta net aršiausi šunys


Darbe – geležinkelio riedmenų valytojas, už jo ribų – patyręs kinologas ir šunų dresuotojas. 55 metų Robertas Jadzevičius su šunimis dirba jau daugiau nei tris dešimtmečius.

„Nėra nedresuojamų šunų – reikia tik laiko ir žinių“, – tuo yra įsitikinęs didelę darbo patirtį su keturkojais turintis vyras. Pasak jo, jeigu šeimininkai skundžiasi augintinių elgesiu, pirmiausiai turėtų paieškoti savo klaidų.

Apie šunų auklėjimą ir dresūrą Robertas gali kalbėti nesustodamas. Savo, kaip kinologo karjerą jis pradėjo tarnaudamas armijoje. Vėliau, jau po tarnybos, savo žinias tobulino seminaruose Lietuvoje ir užsienyje, taip pat vesdamas užsiėmimus, ruošdamas šunis parodoms.

Turėjo keturkojį ir pats. Pirmasis jo augintinis buvo vokiečių aviganis, paskui įsigijo rotveilerių veislės kalytę Tiną. Deja, po 11 metų Robertas turėjo priimti sunkų sprendimą ir ją užmigdyti dėl nebegydomos sveikatos būklės.

Šiuo metu Robertas šuns neturi. Pasako jo, dirbant po 12 valandų būtų sudėtinga juo pasirūpinti. Tačiau veiklos po darbo ir laisvadieniais netrūksta – Jonavoje jį daug kas žino, kaip patyrusį šunų žinovą.

Darbe visi kolegos žino apie Roberto veiklą. Jis džiaugiasi, kad dirba labai draugiškame ir palaikančiame kolektyve. Būna, kad dalyvavimas parodose ar kokie renginiai sutampa su jo pamaina, tačiau šunų dresuotojas žino, kad galės susitarti su kolegomis ir susiderinti grafikus.

„Puikiai sutariame, esame viena komanda, džiaugiuosi, kad galiu suderinti savo darbą su pomėgiu“, – džiaugiasi vyras.

Įmonės „Transachema“ kolektyve yra keletas darbuotojų, kurie augina šunis, todėl visada atsiranda bendrų temų. Jiems Robertas negaili patarimų, jeigu atsiranda kokia nors su augintiniais susijusi problema – padeda išspręsti. Savo patirtimi jis sutiko pasidalinti ir su kolegomis, kuriems yra aktuali šunų auklėjimo ir dresūros tema.

Gatvėje dažnai tenka stebėti, kaip ne šeimininkai vedžioja šunis, o atvirkščiai.  Keturkojai žmones tampo, neklauso ir nereaguoja į komandas. Ar sunku išmokyti šunį paklusnumo?

Toks šuns elgesys yra visiška šeimininko atsakomybė. Su šunų auklėjimu taip yra – kiek darbo įdėsi, tą ir turėsi. Visi be išimties šunys yra dresuojami. Aišku, kai kurios veislės, pavyzdžiui, haskiai, kinkomos veislės, sunkiau paklūsta, bet turint kantrybės ir žinių, galima pasiekti puikių rezultatų. Tas pats ir su mažais šuniukais.  Jorkšyro terjerai, pinčeriai – visi turi būti auklėjami, tačiau šeimininkai, manydami, kad jie yra maži, todėl niekam nepakenks, nemato prasmės tuo užsiimti.

O kaip beveisliai šunys, vadinamieji „lenciūginiai“ – ar jie yra imlūs dresūrai?

Ypatingai. Kažkada jaunimo mokykloje turėjau kinologų būrelį ir pas mane ateidavo daug vaikų su „lenciūginiais“ šuniukais. Viena mergaitė savo augintinį buvo išdresavusi geriau už mus, kinologus. Jeigu myli šunį, užsiimi su juo, problemų tikrai nebus.

Ko dažniausiai prašo žmonės, kurie kreipiasi į jus pagalbos?

Dažniausiai nori, kad padėčiau išmokyti bendro paklusnumo. Kad klausytų pagrindinių komandų, nepabėgtų. Kai kurie nori pamokyti cirko triukų. Aš dažnai rengiu įvairius pasirodymus, todėl pamatę nori, kad ir jų augintinis mokėtų ką nors panašaus.

Kokios veislės yra paklusniausios?

Lengviausia dresuoti vadinamąsias tarnybines veisles: vokiečių aviganius, rotveilerius, belgų aviganius, borderkolius. Kas mėgsta egzotiką – pudeliai yra labai protingi. Bet ir yra tam tikrų niuansų. Jeigu nusipirksite, pavyzdžiui, borderkolį, bet su juo neužsiiminėsite, iš jūsų namų nieko neliks. Taip pat ir su belgų aviganiais. Dantistas man kartą pasakė, kad norėtų įsigyti šios veislės šunį. Paklausiau, kiek laiko jis praleidžia darbe. Kai atsakė, kad apie dvylika valandų, įspėjau jį, kad grįžęs namo ras tik plikas sienas. Dėl šios priežasties ir pats, kol dar aktyviai dirbu, neturiu šuns.

Ar reikia dresuoti mažiukus, dekoratyvinių veislių šunis?

Pas mane dažnai ateina žmonės su mažais šunimis ir didelėmis bėdomis. Gal ir skamba juokingai, bet esu dresavęs Jorkšyro terjerą, kurį šeimininkė atsivedė su antsnukiu.

Labai sunku įsivaizduoti Jorkšyro terjerą su kaspinėliu plaukuose ir antsnukiu.

Gal iš šalies ir atrodo juokinga, betproblema buvo tikrai rimta. Jis nuolat kibo žmonėms į kojas. Gal mažo šuns įkandimas ir nėra labai skaudus, bet tikrai nėra malonu. Kai ėmiausi jį dresuoti, su manimi elgdavosi gražiai – žinodavo, kad netoleruoju tokio elgesio. Bet vos grįždavo šeimininkams į rankas, kažkas jam nutikdavo. Kartą jis stvėrė žmogui už rankoje nešamos puokštės taip, kad vos neišrovė rožės. Šeimininkei buvo dėl to labai nemalonu.

Kas labiausiai padeda auklėti tokius mažus pasiutėlius?

Šunis, ir didelius, ir mažus, būtina socializuoti. Vaikščioti gatvėmis, eiti į vietas, kuriose yra šunų, su mažiukais šunimis, kai nėra karantino, lankytis prie mokyklų, kur yra daug vaikų. Tada šuns elgesys būna adekvatus. Tačiau daugelis šunų, ypač mažiukų, nėra socializuojami. Todėl jie būna agresyvūs ir pikti.

Didelis ir piktas šuo, tikriausiai, vis tiek yra pavojingesnis?

Šuns agresyvumas yra visiška šeimininko atsakomybė. Pas mane lankėsi moteris, kuri sakė, kad niekada negalės paleisti savo vokiečių aviganio nuo pavadėlio be antsnukio. Kai po dresūros jis jau lakstė kitų šunų būryje, ji buvo įsitikinusi, kad antsnukio vis tiek reikės. O kartą moteris pavėlavo grįžti iš darbo ir šunį į dresūrą atvedė jos vaikas. Šeimininkė negalėjo savo akimis patikėti, kai atėjusi pamatė, kaip jos šuo laksto palaidas ir be antsnukio, leidžiasi paglostomas. Jeigu šuo agresyviai elgiasi – reiškia, šeimininkas jo nedresavo.

Ar buvo jums kada nors įkandęs šuo?

Per tiek metų darbo su šunimis to išvengti nepavyko. Tačiau nebuvo nei vieno atvejo, kad įkastų dėl mano kaltės. Dažniausiai šeimininkai užsimiršta, užsikalba, šunys susipeša, tenka skirti. Arba kai apmokau šunis, skirtus gynybai, prašau šeimininkų laikyti kitus, kol dirbu su vienu. Bet kai erzinu vieną, reaguoja ir kiti, būna, kad šeimininkas netyčia paleidžia. Turiu keletą siūlių, bet čia irgi, matyt, darbo dalis.

Kiek laiko paprastai užtrunka šuns dresavimas, kol išmoksta pagrindinių komandų ir paklusnumo?

Viskas priklauso nuo to, ar šeimininkas su šunimi užsiima tik dresavimo užsiėmimų metu ar dirba ir namuose. Jeigu tik dresūroje – gali prireikti ir metų ar dviejų. Bet jeigu žmogus nuolat dirba su šunimi ir namie, užtenka ir pusmečio. Būna šunų, kad ir po 3-4 mėnesių ima stebinti savo elgesiu. Bet čia dažniausiai yra ir šeimininko darbo rezultatas.

Nuo kokio amžiaus reikia pradėti dresuoti šunis?

Tarybiniais laikais buvo nuomonė, kad šunis reikia dresuoti nuo 6-7 mėnesio. Nieko panašaus – paskutinis skiepas paprastai būna trijų mėnesių, tad pradėti dresuoti galima dar iki jo. Kinologai su veterinarais dažnai ginčijasi šiuo klausimu, tačiau paskutinysis skiepas yra nuo pasiutligės, o ja užsikrėsti mieste, kai šuniukas yra prižiūrimas, beveik nėra galimybės. Geriausia šuniuką pradėti dresuoti nuo dviejų mėnesių. Nes nuo 2 iki 3,5 mėnesio yra toks langas, kada šuniukas nieko nebijo. Po to tas langas užsidaro ir atsiranda visokių baimių: žmonių, kitų šunų ir panašių.

O jei šeimininkas nespėjo į traukinį, tačiau problemos su šunimi verčia ieškoti sprendimų?

Jų visada yra. Pradėti auklėti ir dresuoti šunį niekada nėra vėlu.

Koncerno „Achemos grupė“ info.

398 views