Lietuva

R. Miliauskas, „Achemos“ vadovas: „Audra vandens stiklinėje“


Praėjusią savaitę socialiniuose tinkluose išplito, o paskui ir žiniasklaidoje, politikų pasisakymuose buvo eskaluojama dezinformuojanti informacija apie neva įvykusią avariją „Achemoje“, paskleisti gandai apie „sprogusį dujų vamzdį“, pasklidusias kenksmingas chemines medžiagas ir netgi aukas.

Vėliau pasirodė, kad jokios oro taršos neužfiksuota, įmonė dirba normaliu režimu, o vieno iš įrenginių sustabdymas buvo atliktas nustatytu technologiniu režimu. Kas iš tiesų įvyko gamykloje ir kokios to priežastys, klausėme „Achemos“ vadovo Ramūno Miliausko.

Taigi, kas praeitą savaitę įvyko „Achemoje“?

Matyt, įvyko „audra vandens stiklinėje“ – dėl normaliai, pagal visus technologinius procesus sustabdyto vieno iš turimų 9 azoto rūgšties agregato (UKL) kilo šioks toks sąmyšis, kai kažkas iš įmonėje dirbančių rangovų darbuotojų nufilmavo ir paskui socialiniuose tinkluose išplatino po sustabdymo pasklidusius garus, išmestus oranžinius dūmus, taip vadinamą „lapės uodegą“, kuri susidaro tokiais atvejais. 

Visa tai truko 1-1,5 minutės ir po 3 minučių oranžinis dūmas – tokios spalvos yra  azoto oksidas – išsisklaidė. Įmonėje jokios avarijos neįvyko. Tai buvo technologinis procesas, kai sustabdytas vienas agregatas, o visa gamyba ir krova toliau vyko įprastiniu režimu.

Įmonėje gamyboje yra įdiegtos šiuolaikinės ir efektyvios gamybos procesų apsaugos priemonės, kurios automatiškai stabdo įrenginius, kad neįvyktų avarija ir pats įrenginys nesulūžtų. Tokie stojimai neišvengiami, todėl įmonė turi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimus, kuriuose įvardinta, kiek per metus galima įrenginį sustabdyti. Pavyzdžiui, vieną azoto rūgšties  agregatą galima sustabdyti ir paleisti 6 kartus per metus, o jei skaičiuotume pagal visus įmonės turimus 9 agregatus, gautųsi 54 kartus per metus…. 

Tačiau dėl įmonėje įdiegtų technologijų, tinkamo įrenginių eksploatavimo ir darbuotojų patirties bei kvalifikacijos, tokie įvykiai įvyksta gana retai, – paskutinis – daugiau negu prieš tris metus – 2016  metais. Tokiais atvejais taip pat pateikiamos ataskaitos, kiek kartų sustabdyta ir kiek kokių medžiagų, leistinomis normomis, išleista į aplinką.

Tai kodėl nesuveikė Avarijų informavimo sistema, – bent jau toks įspūdis susidaro girdint politikų pasisakymus, – ar informacijos nebuvo, ar buvo per mažai?

Esmė ir yra tame, kad juk jokios avarijos nebuvo. Dėl to nesuveikė ir atitinkami mechanizmai, patvirtinti ir nustatyti avarijų atvejais. Pramoninių avarijų atvejus reguliuoja ES 2012 m. direktyva „Dėl su pavojingomis cheminėmis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės“, LR civilinės saugos įstatymas, bei LRV nutarimas „Dėl pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo“, o taip pat ir  „Achemoje“ atitinkamai pagal juos parengti avarijų suvaldymo vidaus teisės aktai bei planai.

Matydami socialiniuose tinkluose sklindančią neteisingą informaciją, mes nedelsiant išplatinome savo pranešimą žiniasklaidai, informavome atsakingas institucijas. Tačiau ne su visomis iš karto pavyko susisiekti (pvz. Jonavos savivaldybė).

Tačiau ir išplatinus informacinį pranešimą apie sustabdytą gamybos įrenginį ir jo stabdymo metu per 1-1,5 minutės išmestą nedidelį kiekį azoto oksido, sulaukėme tiek gandų iš skirtingų institucijų, kad po to visą dieną  buvome priversti juos neigti. Aš pats praktiškai nesitraukiau nuo telefono, nors buvo ir kitų tiesioginių pareigų, o ne atsakinėti ištisai į fake news ir iš to kylančius klausimus.

Kaip įprasta, žiniasklaida siekia sensacijų, o politikai, manipuliuodami informacija,  siekia kilstelėti savo reitingus.

Labai stebina, kad ir kai kurios valstybės institucijos, užuot laiku ir objektyviai informavę gyventojus, be reikalo juos suklaidino ir padarė žalą bendrovės reputacijai. Maža to, kitą dieną bandė permesti visą atsakomybę dėl gyventojų informavimo įmonei, nors tai institucijų atsakomybė yra remiantis gautais duomenimis bei informacija nustatyti grėsmės lygį ir tinkamai informuoti gyventojus, ugdymo įstaigas.

Panašiais atvejais, kurie dėl technologinių aspektų gali įvykti įmonėje keliskart per metus, tikrai nebūdavo reaguojama taip, kaip sureaguota praeitą savaitę, kai atsakingos institucijos neobjektyviai informavo gyventojus, buvo platinama dezinformacija ir gąsdinami žmonės, nors ir su aplinkosaugos, ir su visuomenės sveikatos centro specialistais jau buvome pakalbėję ir aptarę įvykį, buvo išplatintas pranešimas spaudai.

Ką reikėtų daryti kokiais panašiais atvejais ateityje ir kaip reikėtų elgtis?

Kodėl šįkart dėl technologinių priežasčių sustabdytas įrenginys sukėlė tokią gandų bangą, man sunkiai suprantama. Tačiau akivaizdu, kad šiuo metu visuomenė ypatingai jautriai jauriai reaguoja į aplinkos apsaugą ir jos problemas, o politikai, noru pasirodyti bei apsimestiniu rūpesčiu žmonėmis, bando kilstelėti savo reitingus. 

Mes buvome kaltinami, kad bendrovė bandė nuslėpti įvykį ar neinformavo – atsakingai galiu pareikšti, kad to nebuvo, bet yra kita problema – po tokių politikų pasisakymų, dezinformacijos ir gandų – niekas mumis nepatikėjo. Nepatikėjo net ir tuo, kad taršos stebėjimo stotys, išdėstytos įvairiose Jonavos rajono ir miesto vietose, transliuojančios duomenis esamuoju „on line“ režimu jokios taršos nerodo.

Kai šįkart įrenginys buvo automatiškai sustabdytas, įmonės laboratorijos darbuotojai  nedelsiant tikrino išmetimus ir greta įrenginio, ir už įmonės sanitarinės apsauginės zonos ribų. Nustatyta, kad greta įrenginio azoto oksido normos nebuvo viršytos, o  už sanitarinės zonos ribų azoto oksido kiekis buvo 3 kartus mažesnis už leistiną normą. Taip pat ir miesto automatinė sanitarinė stotelė parodė, kad azoto oksido kiekis yra 7 kartus mažesnis už leistiną normą.

Tai, kad nėra oro taršos, patvirtino ir Jonavos mieste esančios aplinkos oro monitoringo stotelės, papildomai atlikti ir penktadienį paskelbti NVSC (Nacionalinio visuomenės sveikatos centro) tyrimų duomenys. 

Kadangi įrenginys sustojo, remiantis visais reikalavimais, informavome įmonės darbuotojus, visuomenės sveikatos centro, aplinkosaugos institucijas. Paruošėme ir išplatinome pranešimą spaudai. Nors to nereikalaujama – pranešėme miesto administracijai. Atvykęs aplinkosaugos inspektorius patvirtino, kad  užterštumo nėra, normos  nėra viršijamos.

Vis tik „Achemos“ gamyba nėra ekologiška. Kaip ateityje numatote mažinti taršią gamybą. Kokių priemonių imamasi?

Iš tikrųjų, energijos taupymui, modernizavimui ir taršai sumažinti paskutiniais metais „Achemoje“  buvo skiriamas labai didelis dėmesys, nepaisant mūsų gamyklai uždėtų papildomų mokesčių, nepalankių verslo sąlygų – per paskutinius metus į tai kasmet investavome po daugiau nei 30 mln. eurų.

Šiuo metu vis dažniau kalbama apie „žaliąją pramonę“. Jau yra kuriamos technologijos, kurios sumažintų taršos išmetimus, bet tam reikia atitinkamų priemonių, gamybos pertvarkymo bei investicijų.

Mes mokame už ATL (taršos leidimai) pavyzdžiui, šiemet jau sumokėsime apie 25 mln. eurų. Aplinkos ministerijai kartu su Pramoninkų konfederacija dar rugsėjo mėnesį esame pasiūlę priemones, dėl pramonės pertvarkymo ir investicijų skatinimo, kad ji mažiau terštų aplinką – tą daro Vokietija, Danija, Nyderlandai, Norvegija bei kitos šalys.

Tačiau, deja, atsakymo į savo pasiūlymą kol kas nesulaukėme. Vien iš ATL valstybė paprastai kasmet surinkdavo apie 80 mln. eurų, o šiemet, ATL pabrangus, bendra fondo biudžeto suma išaugo apie 4 kartus, tačiau pramonės pertvarkymui dėl taršos mažinimo ten, mano žiniomis, taip nieko ir nenumatyta.

Paskutiniai Aplinkos ministerijos siūlymai LRS dėl  aplinkos apsaugos priemonių įstatymo paketo, numatant tik verslo atsakomybės griežtinimą ir baudų didinimą, problemos neišspręs. Mano nuomone, tokie sprendimai yra trumpalaikiai, žlugdantys nacionalinę pramonę, apsunkinantys konkurencinę aplinką, bei galimybes nacionaliniai verslui konkuruoti su analogiškomis užsienio įmonėmis, kur tokių reikalavimų ir apribojimų nėra.

Reikia suprasti, kad pramonės pertvarkymas yra ne baudų dalijimas verslui – tai turi būti ilgalaikis planas, apimantis atitinkamus įvairius resursus: naujausias technologijas, žmones, gebančius su jomis dirbti bei atitinkamas investicijas.

ES vadovai jau kalba apie tokį pertvarkymo planą iki 2050 metų. Bet ar Lietuvoje vėl nenubusime dieną prieš pat terminą, o egzaminui vėl nepasiruošta. Deja, kol kas tokio brandumo ir racionalaus mąstymo mūsų šalyje nematyti. Tačiau aš vis tik tikiu, kad sveikas protas nugalės, nors kaip sakoma „viltis yra durnių motina,“ – pažiūrėsim pamatysim.

595 views