Planuojamas kitų metų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimas savivaldybių keliams didėja vidutiniškai 35 mln. eurų, tačiau įvertinus finansavimo sumažinimą šiais metais ir augančią infliaciją, lėšų augimas nėra toks optimistiškas. Be to, naujausias Valstybės kontrolės auditas rodo, kad Lietuvos kelių būklė prastėja.

Apie tai gruodžio 3 dieną, penktadienį, Susisiekimo ministerijos inicijuotoje savivaldybių konferencijoje „Laisvė judėti“ kalbėjo Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius.

„Nemaloni statistika – apie 62 proc. visų vietinių kelių ilgio (apie 40 tūkst. km) vis dar sudaro žvyrkeliai. Pagal šį rodiklį Lietuva yra „pirmaujančių“ ES šalių tarpe. Didelis neasfaltuotų kelių ilgis mažina kaimo vietovių patrauklumą ir ten gyvenančių žmonių gyvenimo kokybę. Su šia problema susiduria visos šalies savivaldybės, ypač rajoninės,“ – sakė M. Sinkevičius.

Jo teigimu, savivaldybės skiria didelius savo biudžetų finansinius išteklius gerinti kelių būklę.

„Visgi dėl labai riboto ir nepakankamo KPPP finansavimo vietinės reikšmės keliams yra sudėtinga pasiekti greitesnį proveržį. Jeigu norime ne tik palaikyti esamą kelių būklę, bet ir ją gerinti, labai svarbu, kad KPPP – pagrindinis Lietuvos kelių finansavimo šaltinis – būtų paremtas tvariais finansais ir didėtų įvertinus ekonomikos augimą bei infliacijos tempus“, – kalbėjo LSA vadovas.

M. Sinkevičius pasveikino Susisiekimo ministerijos inicijuotus KPPP finansavimo įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama užtikrinti trimetį lėšų planavimą ir aiškesnį lėšų paskirstymą savivaldybėms, leisti šias lėšas naudoti daugiabučių kiemų remontui ir bent šiek tiek padidinti finansavimą savivaldybių vietinės reikšmės keliams.

LSA info.