Jonavietis Antanas Klibavičius ir vėl atstovaus mūsų šaliai Europos kiokušin karatė čempionate. Kelialapį į jį Jonavos „Kumite“ klubo atstovas iškovojo praėjusį savaitgalį, kai tapo laimėtoju Lietuvos kiokušin karatė rinktinės stovykloje vykusioje atrenkamojoje kovoje.

Kaip sako pats sportininkas, pastaroji buvo itin sunki, tačiau vos atsigavus po jos, jonavietis žada grįžti prie intensyvaus treniruočių ritmo. A. Klibavičiaus žodžiais tariant, Europos čempionate lauks rimti konkurentai, tad snausti nėra kada.

Džiaugiasi sportininkų pajėgumu

„Antanas parodė charakterį“, – tokie ir panašūs žodžiais skambėjo po atrankinės kovos, kurioje A. Klibavičius nugalėjo puikiu karatė meistru vadinamą varžovą – Paulių Žimantą.

„Kova buvo tikrai nelengva. Dabar turėsiu pailsėti, atsistatyti, „išsilaižyti“ žaizdas. Vėliau laukia intensyvios treniruotės, kurias žadu pradėti jau kitą savaitę.

Galima tik pasidžiaugti, kad dėl galimybės atstovauti šaliai reikia pakovoti jos viduje – tai tik įrodo, jog pas mus yra daug pajėgių šios sporto šakos atstovų.

Lietuvos rinktinė visada išsiskyrė savo pajėgumu. Ji – viena stipriausių Europoje, o gal net ir pasaulyje. Nepaisant to, jau birželį Gruzijoje vyksiančiame Europos kiokušin karatė čempionate tikrai lauks daug gerų varžovų, o jų niekada negali nuvertinti.  Laukia rimtas pasiruošimas“, – paklaustas apie atrankinę kovą bei nusiteikimą laukiančioms kovoms pasakojo jonavietis.

Ieškojo galimybių

Paskutinės varžybos, kuriose A. Klibavičius pelnė medalį, kovo mėnesio pabaigoje suorganizuotas Lietuvos kiokušin čempionatas.

„Jame užėmiau antrąją vietą. Džiaugiuosi, kad čempionatas apskritai įvyko, įvertinus tai, kad dauguma skirtingų sporto šakų varžybų ne tik mūsų šalyje, bet ir visame pasaulyje buvo pristabdytos dėl koronaviruso, Lietuvos kiokušin karatė čempionatas nuteikė pozityviai, neleido per daug atitrūkti nuo varžybinio režimo.

Smagu, kad mūsų federacija, stengdamasi dėl sportininkų tobulėjimo, geros formos palaikymo, atsiradus galimybei, ėmėsi jo organizavimo. Žinoma, čempionatas buvo be žiūrovų, visi dalyviai ir personalo nariai turėjo testuotisׅ“, – pasakojo A. Klibavičius.

Sulaukė pagalbos

Jonavietis džiaugėsi ir tuo, jog sulaukė pagalbos iš savo miesto.

„Kadangi esame aukšto meistriškumo sportininkai, turėjome teisę atlikti treniruotes net ir karantino metu. Mūsų klubui šiuo klausimu labai padėjo Jonavos kūno kultūros ir sporto centras, skyręs laiką sporto salėje. Jį išnaudojome pasiruošimui Lietuvos čempionatui.

Toks palaikymas, žinojimas, kad lyg ir turi kažkokį užnugarį, tik dar labiau motyvuoja“, – kalbėjo sportininkas, pridurdamas, kad gimtajame mieste turi puikias sąlygas rūpintis savo sportine forma.

„Jonavos infrastruktūra yra puikiai pritaikyta sportuojantiems žmonėms – turime puikią areną, puikius dviračių takus, dabar vyksta ir baseino statybos. Jei kas mus dar „perkeltų“ jūrą, galėtume drąsiai vadintis kurortu“, – juokavo A. Klibavičius.

Svarbiausia – darbas

Jonavietis jau ir anksčiau yra dalyvavęs Europos karatė čempionatuose. Jo sportinių trofėjų kolekcijoje – ne tik daugybė taurių, medalių bei diplomų, bet ir tikras deimantas, kuriuo jis buvo apdovanotas Antverpene (Belgijoje) vykusiame kontaktiniame karatė turnyre ,,Diamond Cup“.

Kur slypi sportininko sėkmė?

„Nieko naujo aš, ko gero, čia nepasakysiu… Svarbiausia – nuolatinis darbas bei disciplina, kurią ir ugdžiausi gal nuo 12 ar 13 metų pradėjęs lankyti karatė treniruotes.

Aš tikrai nebuvau tas talentingas vaikas, kurio pradžia sporte buvo labai sklandi. Pamenu pirmąsias savo varžybas Kaune vykusiame čempionate. Tuomet labai stresavau, akyse net temo vaizdas. Išėjau, atlikau viską, ko buvau mokomas „automatu“ ir pralaimėjau. Tačiau niekada nepamiršiu man tuomet ištartų trenerio Valdo Braslausko žodžių, kad kiekvienas pralaimėjimas veda į pergalę: su kiekvienu juo tu gali išsigryninti savo klaidas ir pasidaryti išvadas iš jų. Taip ir mokomasi, toliau tobulėjama“, – kalbėjo sportininkas.

Ne vienas treneris

V. Braslauskas ir buvo pirmasis A. Klibavičiaus treneris. Vėliau prie jonaviečio treniravimo prisijungė iki šiol jį sporto keliu lydintis Alfredas Jakštas.

„Aš visada sakau, kad turiu du trenerius. V. Braslauskas sudėjo man „pamatus“, o A. Jakštas, pats karatė meno taip pat mokęsis pas V. Braslauską, padėjo man išplaukti į „plačiuosius vandenis“. Taigi esu dėkingas jiems abiem“, – teigė A. Klibavičius.

Mato naudą

Prisimindamas savo pirmuosius žingsnius kovos menų sporte, A. Klibavičius neabejoja, kad šis prisidėjo ir prie jo asmenybės raidos.

„Mokykloje buvau šioks toks mušeika, o karatė treniruotės man buvo puiki galimybė išsikrauti. Šalia to, užsiimdamas kovos menais tu pradedi suvokti savo galimybes ir tai, jog netinkamai panaudota fizinė jėga gali sukelti problemų ir tau pačiam, ir kitam. Tu tiesiog įvertini, kad neverta veltis į konfliktus. Manau, kad tai yra ta kovinio sporto pusė, kuri gali būti naudinga ne vienam jaunam žmogui“, – teigė jonavietis.

Kovoja ne tik su priešininku

Anot sportininko, kovinio sporto esmė – kova su pačiu savimi.

„Taip, tu eini į varžybas su mintimi, kad turėsi varžytis su kitu kovotoju. Tačiau didžiausia kova vyksta su savo vidiniais demonais: stresu, nuovargiu, jauduliu, nesugebėjimu susikaupti… Kai įveiki visa tai, varžovas – mažiausia bėda.

Pastebiu, kad aš priartėjau prie kur kas didesnės sportinės brandos. Kaip rodo istorija, svarbiausius laimėjimus sportininkai pasiekia apie 30-uosius metus, kai yra sukaupę atitinkamą patirtį.

Dabar man – 28-eri ir tikrai jaučiuosi daug tvirtesnis nei prieš 5 ar 10 metų. Į kovą einu kur kas šaltesniu protu, jausdamas malonumą, su tiksliomis užduotimis, žinodamas, ką ir kaip turiu daryti.

O anksčiau eidavau su ta mintimi, kad kaip išeis, taip…  Lyg paleistum sniego gniūžtę nuo kalno ir galvotum, kad kaip nuriedės, taip bus gerai“, – pasakojo jonavietis.

Ragina išnaudoti laiką

Ką A. Klibavičius pasakytų jaunuoliams, kurie taip pat nori siekti sporto aukštumų?

„Vertinkite savo laiką ir tai, kiek daug jo turite… Su metais, atsiradus darbams, šeimai, jo tik mažės. Aš pats dabar dažnai pagalvoju, kad jaunystėje galėjau daug daugiau treniruotis, tačiau to nedariau, o dabar galimybės – didelės, bet laiko nebėra.

 Jei tik turite galimybę, atiduokite visą save sportui dabar, nes vėliau gali ateiti toks momentas, kai prisiminsite  kiekvieną neišnaudotą akimirką su liūdesiu“, – pokalbį užbaigė A. Klibavičius.