Vizualinis identitetas – žodžių junginys, kurio paaiškinimas ne vienam žmogui būtų ne pati lengviausia užduotis. Tą pastebi ir vizualinio identiteto strategė bei dizainerė Simona Damulienė, jau daugiau nei du metus vizualinio identiteto kūrimo ir įgyvendinimo klausimais konsultuojanti skirtingas verslo įmones bei įstaigas. 

Būtent su vizualinio identiteto paslauga jonavietė dalyvavo ir konkurse „Sukurta Jonavoje“, kuriame ji buvo apdovanota aukso medaliu kaip smulkaus jauno verslo kategorijos laimėtoja. Apie tai, kas yra tas vizualinis identitetas ir kam jo prireikia šiuolaikinėje visuomenėje – pokalbyje su pačia S. Damuliene. 

– Simona, mūsų pokalbį norėčiau pradėti ne nuo ko kito, o nuo paties vizualinio identiteto apibrėžimo. Kas jis yra?

– Vizualinis identitetas – brendo (aut. past. prekės ženklo) strategijos dalis, apibrėžianti, kaip verslas turi atrodyti, tai: logotipas, logotipo sistema, spalvos, jų proporcijos, šriftai, raštai, nuotraukos, jų stilistika ir kiti dizaino elementai darnioje visumoje.

Be to, kas yra vizualinis identitetas, svarbu žinoti ir kam jis reikalingas. Tiesiog būti gražiam nėra pagrindinė jo funkcija. Tai yra verslo vystymo įrankis, skirtas stiprinti prekės ženklo atpažįstamumą rinkoje, išsiskirti iš konkurentų bei pritraukti tikslinę auditoriją, tinkamai su ja komunikuoti. Vertinant iš valdymo pusės, vizualinis identitetas turi būti suprantamas, plačiai ir lengvai panaudojamas, pritaikomas tiek skaitmeninėje, tiek fizinėje aplinkoje.

Viena identiteto dalių yra jo naudojimo taisyklės, kurios skirtos ir tam, kad bet kuris darbą su prekės ženklu perimantis žmogus žinotų, ką bei kaip daryti. Taip pat tam, kad vadovas suprastų, ar jo verslo vizualinė komunikacija įgyvendinama tinkamai.

– Kaip vyksta vizualinio identiteto kūrimas?

– Kuriant vizualinį identitetą pirmiausiai svarbu sužinoti, kokia yra tokio poreikio atsiradimo priežastis, išgirsti, kokie kliento lūkesčiai. Dar prieš kūrybinį procesą daug gilinuosi į verslo veiklos specifiką: kas jis yra, ką ir kodėl daro, kam skirti jo produktai, kaip atrodo konkurentai ir t.t. 

Būtent analizė apima didžiąją darbui skirto laiko dalį. Kiekvienas klientas – unikalus, tad ir kelias link vizualinio identiteto sukūrimo skiriasi – kaskart ieškau autentiškų sprendimų, kurie atlieptų konkretaus užsakovo idėjas, misiją ir viziją. Pastebiu, kad kartais įmonės apsibrėžia pastarąsias, užsirašo jas, bet nežino, kaip veikti. Svarbu, kad tai neliktų tik užrašytais žodžiais.

Kliento vertinimu, rizika, kad rezultatas nepatiks ar jis gaus ne tai, ko tikėjosi, yra viena dažniausių tokias paslaugas lydinčių nerimo priežasčių. Tad viso proceso metu bendraujam, jog kiekviename etape jam būtų suprantama, kas vyksta. Taip pat, prieš pereinant į kūrybinę dalį, gana konkrečiai apsibrėžiame užduotį, suvienodiname matymą, kad po kiekvienu žodžiu atsiskleistų tos pačios prasmės. Pvz.: kad nebūtų taip, jog mėlyną spalvą mano vaizduotė piešia lyg giedro dangaus, o kliento matyme ji yra audros debesų, arba man veržlumas – besiveržiančio ugnikalnio vaizdas, o klientui –  kylančio pelningumo kreivė.

– Jonavoje Jūsų kurtais vizualiniais identitetais naudojasi Jonavos sporto centras, Jonavos rajono savivaldybės Grigorijaus Kanovičiaus viešoji biblioteka. Ar galima sakyti, kad šiuolaikiniai verslai ir įstaigos supranta vizualinio identiteto turėjimo prasmę? 

– Vieni supranta, kiti – ne, bet aš džiaugiuosi turėdama galimybę dirbti su tais verslais, kurie jau kuria arba nori kurti savo įvaizdį. Jie supranta jo vertę ir man nereikia užsiimti papildoma edukacija.

Tačiau pastebiu, kad vis dažniau yra nujaučiama, jog kažko trūksta, tik nesuprantama ko. Būna, kelis dešimtmečius veikiantis verslas sėkmingai dirba, tačiau iš savo vizualinės komunikacijos vis dar nėra atpažįstamas. Kiek pastangų ir resursų tuomet reikia sutelkti į tai, kad įrašas socialiniame tinkle prasimuštų pro visą informacinį triukšmą ir galiausiai nugultų tikslinio vartotojo pasąmonėje? Ir tai – tik vienas pavyzdys.

Sena tiesa, kad apie knygą nereikia spręsti iš viršelio – sena.  Jei žinome, kad būsime vertinami, turime privilegiją iš anksto tam pasiruošti. Ypač šiais, popandeminiais laikais, kai kone viskas persikėlė į skaitmeninę erdvę. Žmonės neturi tiek laiko ir galimybių „perversti visas knygas“,  tačiau galime jiems tai palengvinti, tuo pačiu įgyjant konkurencinį pranašumą.

– Rudenį Jonavos rajono savivaldybės ir Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Jonavos filialo organizuotame konkurse „Sukurta Jonavoje“ jūsų teikiama vizualinio identiteto paslauga laimėjo jauno smulkaus verslo kategorijoje. Tai leidžia numanyti, kad vizualinio identiteto stratege tapote ne taip ir seniai. Kas jus atvedė į šį karjeros kelią?

– Manau, mano istorija yra ir daugelio kitų moterų istorija. Esu įgijusi finansų ekonomikos magistro laipsnį. Mano sritis – bankininkystė. Baigusi studijas, karjeros perspektyvos ir vizijos buvo vienokios, tačiau sukūrus šeimą ir vienas po kito gimus vaikams, daug kas pasikeitė. Suprasdama, kad Jonavoje darbo pagal specialybę rasti nepavyks, o važinėti į kitus miestus ir matyti vaikus tik savaitgaliais nenoriu, priėmiau sprendimą mokytis kažko naujo. 

Po koronaviruso krizės baigiau multimedijos dizainą ir persikvalifikavimas į mano gyvenimą atnešė naują profesiją. 

– Nuo skaičiukų – prie vizualinių elementų.  Gali atrodyti, kad tai visiškai skirtingos karjeros kryptys. 

– Galvoju, kad čia yra mano stiprybė ir išskirtinumas. Nors dalinai darbas kūrybinis, nesu tik dizainerė ar dailininkė, kuri gražiai piešia… Jei paprašytumėt manęs nupiešti kažką gražaus ant balto popieriaus lapo, spėju, kad man nepavyktų.  Gal nuskambės keistai, tačiau ir dabartiniame darbe daug analizuoju, skaičiuoju. Jei kuriu logotipą, jo įgyvendinimui sugalvoju formules, taikau proporcijas. Pats kūrybinis procesas išreikštas labai matematiškai. Man viskas yra skaičiai. Net ir jau jūsų minėto Jonavos sporto centro logotipas – laipsnių ir kampų sistema.

Ekonomikos studijos man padėjo suvokti, kaip veikia verslas. Gebėjimas analizuoti rinkos duomenis, vertinti konkurencinę aplinką, strateginio planavimo įgūdžiai – visa tai labai svarbu dirbant su prekių ženklais ar kalbantis su verslininkai jų kalba. Mano atveju, tai yra – vizualinio identiteto ir jo pritaikomumo pagrindas.

– Simona, šiandien esate vizualinio identiteto strategė – ekspertė. Ar jūs pati visada galvojote, kad jis ir įvaizdis – svarbūs?

– Geras klausimas… Aš, ko gero, įvaizdžio ar reputacijos svarbą geriausiai supratau būdama motinystės atostogose, kai nemažai laiko skyriau veiklai nevyriausybinėse jaunimo organizacijose, savanorystei. Tuomet su dar keliomis kitomis daugiavaikėmis mamomis įkūrėme Jonavos gausių šeimų klubą „Gilė“. Esant motinystės atostogose, ypač kelis kartus iš eilės, tokie užsiėmimai prablaško, be to, suteikia ir skirtingos patirties.

Pamenu, organizuodavome įvairias veiklas jaunimui, mamoms, jonaviečiams ir nuolat susidurdavome su problema dėl dalyvių skaičiaus. Klausdavome savęs, kodėl taip nutinka? Šiai dienai manau, kad viskas atsimušdavo į spontanišką komunikaciją, menką pasitikėjimą organizacija ar padrikai kuriamą jos įvaizdį žmonių akyse. Be abejo, dabar vertinčiau ir tų veiklų poreikį… Viena tiesų, kuria remiuosi – už kiekvieno sėkmingo produkto stovi stiprus brendas. 

– Kaip jau kalbėjome, jūsų paslaugomis yra pasinaudojusi ne viena Jonavos įstaiga. Koks jausmas matyti savo darbus savame mieste? 

– Aplanko prasmės jausmas, kai matau, kad mano sukurtas įrankis naudojamas, pritaikomas, o taip pat jonaviečių atpažįstamas bei palankiai vertinamas. Yra malonu prisidėti prie savo miesto veido kūrimo.

Dar vienas smagus dalykas, kad mano darbais labai didžiuojasi ir vaikai. Sūnus lanko krepšinio treniruotes Jonavos sporto centre. Jis vis pasidžiaugia ant marškinėlių esančiu logotipu, kurį sukūrė mama. Net ir iš draugų gaunu žinučių su nuotraukomis, kuriose jų gyvenimo momentai užfiksuoti šalia mano kurtų logotipų (aut. past. šypsosi). 

Tačiau matant savo darbus man kyla minčių ir apie tai, ką būtų galima padaryti geriau. Gal juokingai skamba, bet dizaine – keli milimetrai ar spalvos tonai turi didelį skirtumą. Tad būna, kad matau netobulumus. Kiti, galbūt, man net įvardijus to nepastebėtų, tačiau aš matau. Turiu susitaikyti, jog taip nutinka ir toliau nutiks, nes nestoviu vietoje, kiekvieną naują darbą lydį nenutrūkstantis ko nors naujo mokymosi procesas.

– Ar jūs pati tikėjotės, kad tapsite viena iš konkurso „Sukurta Jonavoje“ laimėtojų? 

– Tokio lūkesčio tikrai neturėjau. Juk, kaip ir kalbėjome, net ir vizualinio identiteto sąvoka nėra visiems lengvai suprantama, o čia dar kalbama apie jo įvertinimą. 

Taip pat žinojau, kad konkurse dalyvauja didelės, jonaviečiams jau plačiai žinomos įmonės. Atrodė, kad laimėjimas – ne mano kalibro verslui.

Džiaugiuosi, kad klydau ir džiaugiuosi, kad laimėjau. Tai ir pačiai patvirtinimas, kad einu teisingu keliu. 

– Ką, kaip laimėtoja, pasakytumėt verslams, kurie svarsto apie dalyvavimą kasmet vykstančiame konkurse, tačiau nesiryžta?

– Bandykit. Jonava nėra didelis miestas, bet jame yra labai daug įdomių verslų, apie kuriuos garsiai mažai kalbama, kartais jų nežino net patys jonaviečiai. 

Dalyvavimas tokiuose konkursuose gali tapti ledlaužiu, padėsiančiu stiprinti savo žinomumą bei gerinančiu įvaizdį, kas, pasikartosiu, yra neatsiejama nuo produkto, paslaugos ar viso verslo sėkmės.  

– Dėkoju už pokalbį.

Kalbino Jovita Stanevičiūtė, asmeninio archyvo nuotr.