Kultūra

Viešosios bibliotekos gerina gyvenimo kokybę, rodo tyrimas


Tarptautinė rinkos ir žiniasklaidos tyrimų kompanija „Kantar“ atliko Lietuvos bibliotekų tyrimą, kuriuo siekta išsiaiškinti, kaip bibliotekų lankytojai vertina šios institucijos teikiamų paslaugų kokybę, ką jie mano apie bibliotekų interneto paslaugas, kokie yra viešojo interneto prieigos vartojimo įpročiai, motyvai ir nauda vartotojams.

Praėjusių metų gegužės 28 d. – spalio 3 d. buvo apklausti 4668 penkiolikos metų ir vyresni bibliotekų lankytojai. Apibendrindama tyrimo rezultatus, „Kantar“ kompanijos įžvalgų ir rinkodaros tyrimų direktorė Renata Sadunišvili sakė, kad Lietuvos bibliotekos yra pelniusios ypač aukštą lankytojų pasitikėjimo kreditą, jos realiai keičia ir gerina lankytojų gyvenimo kokybę, pateisina jų lūkesčius ir jau yra tapusios stiprias pozicijas išsikovojusiais bendruomenių centrais.

„Didelis, vieningas ir stiprus Lietuvos bibliotekų tinklas su profesionaliais darbuotojais šiuo metu turi vieną iššūkį – kurti strategijas, įgyvendinti jas ir išlaikyti tokį pat aukštą lygį“, – sakė įžvalgų ir tyrimų specialistė.

Tyrimą tarptautinė rinkos ir žiniasklaidos tyrimų kompanija „Kantar“ atliko bendradarbiaudama su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka.

Šiuo metu Lietuvoje yra 1240 viešųjų bibliotekų, iš kurių beveik 1000 įsikūrusios kaimo vietovėse. Vidutiniškai viena biblioteka tenka 2254 gyventojams ir per metus jose apsilankoma apie 9,3 mln. kartų.

Apklaustieji biblioteką dažniausiai suvokia kaip vietą, kurioje malonu leisti laiką ir kurioje dirba kvalifikuoti specialistai, suteikiantys profesionalią pagalbą.

Bibliotekų teikiamas paslaugas lankytojai vertina labai gerai (bendro vertinimo vidurkis siekia 9,5 iš 10). Net 93 proc. lankytojų tikrai rekomenduotų bibliotekoje apsilankyti savo šeimos nariams ar draugams.

Didžioji dalis (85 proc.) žmonių bibliotekose apsilanko bent kartą per mėnesį, dažniausiai ateina 1–2 kartus. Aktyviausi lankytojai, į biblioteką užsukantys dažniau nei kartą per savaitę, sudaro ketvirtadalį visų apklaustųjų.

Didžiausią viešųjų bibliotekų vartotojų dalį sudaro vyresni nei 55 metų asmenys. Tačiau čia matomi regioniniai skirtumai. Sostinėje ir didžiuosiuose miestuose gausiausia lankytojų amžiaus grupė yra gerokai jaunesni – 23–35 metų asmenys.

Net 99 proc. bibliotekų teikia galimybę naudotis nemokamu internetu (2009 m. tokių buvo 53 proc.).

Prognozuojama, kad ateityje bibliotekos internetu naudosis dabartiniai 45-mečiai ir vyresni asmenys, turintys aukštesnįjį arba aukštąjį išsilavinimą, gaunantys vidutines pajamas asmenys.

Nustatyta, kad naudojimasis biblioteka daro didelę įtaką bendram lankytojų gebėjimui kritiškai vertinti visuomenės pokyčius (vidurkis 7,2 iš 10). Lankytojai, ypač kaimo bibliotekų, teigia, kad biblioteka padėjo išspręsti praktines problemas ir ugdyti kritinį mąstymą.

Apklausos dalyviai teigė, kad naudojimasis internetu bibliotekoje teigiamai veikia jų socialinį gyvenimą (pagerina vyresnio amžiaus žmonių bendravimą su artimaisiais) ir padeda įgyti žinių bei įgūdžių, pritaikomų darbinėje ar mokslo veikloje.

8 proc. apklausoje dalyvavusiųjų nurodė, kad galimybė naudotis bibliotekos internetu jiems padėjo susirasti darbą. Tai reiškia, kad bent 373 asmenims biblioteka padėjo įsilieti į darbo rinką ar joje išsilaikyti.

198 views