Darbo pajamos Lietuvoje toliau auga, tačiau ne visiems jos didėja vienodai. Nors sostinėje pajamos vienos didžiausių, antrąjį metų ketvirtį atlyginimai sparčiausiai kilo Šiauliuose. Atotrūkis tarp didžiausias ir mažiausias pajamas gaunančių savivaldybių per metus dar padidėjo.

Sodros“ duomenimis, 2025 m. antrąjį ketvirtį vidutinės darbo pajamos Lietuvoje padidėjo vidutiniškai 122 eurais į rankas ir pasiekė 1 468 eurus. Šiam augimui didžiausią įtaką darė nuo 2025 m. pradžios padidinta minimali mėnesinė alga.

Vis dėlto darbo pajamos didėjo nevienodai, o tendencijos priklausė nuo ekonominių sektorių ir regionų. 

Kur didžiausi pokyčiai?

Antrąjį ketvirtį ryškiausiai išsiskyrė transporto sektorius. Čia vidutinės darbo pajamos per metus padidėjo 18 proc. Vairuotojai pernai vidutiniškai uždirbo 930 eurų į rankas, o šiemet – 1 070 eurų, tai yra 140 eurų daugiau. Vairuotojų skaičius per metus padidėjo 7 proc.

Viešajame sektoriuje atlyginimai taip pat nuosekliai kilo. Švietime jos per metus padidėjo 11,9 proc., sveikatos priežiūros ir socialinio darbo srityse – 11,7 proc.

Tuo metu informacijos ir ryšių sektoriuje atlyginimų augimas, prieš kelerius metus siekęs dviženklį skaičių, kasmet lėtėjo. Jei 2022 m. buvo stebimas 16 proc. darbo pajamų augimas, o 2023 metais – 15 proc., tai 2025 m. pajamos išaugo 3,8 proc. – vidutiniškai 82 eurais.

Apdraustųjų skaičius augo viešajame sektoriuje – per metus jis padidėjo 4 proc. Privačiame sektoriuje, ypač didžiausiose srityse – prekyboje, transporte, gamyboje ir statyboje – darbuotojų mažėjo.

Iš viso birželį dirbo apie 6 tūkstančiais apdraustųjų mažiau nei prieš metus. Per metus sumažėjo pardavėjų ir verslo administravimo specialistų, o daugėjo vairuotojų, mokymų specialistų, asmens priežiūros specialistų, sveikatos specialistų, valytojų.

Kaip pasiskirsto gyventojų pajamos

Kas ketvirtas dirbantysis antrąjį ketvirtį gavo tarp 1 000 eurų ir 1 500 eurų prieš mokesčius, arba 755–1 012 eurų į rankas. Daugiau nei trečdalis darbo rinkos dalyvių arba 414 tūkstančių žmonių uždirbo nuo 1 500 eurų iki 2 500 eurų ant popieriaus, tai yra nuo 1 012 eurų iki 1 525 eurų į rankas. Kas penktas apdraustasis uždirbo nuo 2 500 eurų iki 3 999 eurų neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius šios sumos atitinkamai siekė nuo 1 525 iki 2 420 eurų.

Mažėjant apdraustųjų skaičiui, padaugėjo nedarbo išmokos gavėjų. Birželį jų buvo 3 tūkstančiais daugiau nei prieš metus – 82,2 tūkstančio.

Nedarbo išmokos gavėjų daugiausia tarp jauniausiųjų rinkos dalyvių. Iki 25 metų amžiaus grupėje šimtui apdraustųjų teko 12 nedarbo išmokos gavėjų.

Skirtumai tarp regionų

Vilnius ir toliau išliko aukščiausių darbo pajamų centru Lietuvoje. Skirtumas tarp pajamų sostinėje ir visuose kituose miestuose siekė 387 eurus į rankas. Vilniuje po mokesčių vidutiniškai uždirbama 1 675 eurus, o visų kitų savivaldybių vidurkis – 1 288 eurai. Teigiama tendencija – šis atotrūkis ketvirtus metus iš eilės mažėja.

„Vilnius išlaiko lyderio poziciją, nes čia sutelkta daug aukštą pridėtinę vertę kuriančių darbo vietų – nuo informacinių technologijų iki finansų sektoriaus. Jose atlyginimai vieni didžiausių šalyje“, – sako „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.

Palyginti, Šiauliuose kas antras žmogus dirba transporte, gamyboje arba prekyboje, Panevėžyje tokių darbuotojų 45 proc. Pajamos šiuose sektoriuose žemesnės nei vidutinės, o tai lemia ir bendrus miestų rezultatus. Vis dėlto būtent Šiauliuose antrąjį metų ketvirtį pajamos augo greičiausiai iš visų Lietuvos miestų – 15,9 proc. per metus, ir pasiekė 1 205 eurus atskaičius mokesčius.

Atotrūkis gilėja

Turtingiausiųjų savivaldybių sąraše išsiskiria Vilniaus miestas ir rajonas, Kauno miestas ir rajonas, Klaipėdos miestas ir rajonas, Trakų rajonas, Birštonas. Mažiausias darbo pajamas gyventojai gauna Šilalės, Raseinių, Radviliškio, Šalčininkų, Kupiškio, Biržų, Pagėgių, Kelmės, Skuodo rajonuose, Kalvarijoje.

Tarp dešimties savivaldybių su didžiausiais darbo pajamų vidurkiais (2 414 eurai prieš mokesčius) bei dešimties savivaldybių su mažiausiais vidurkiais (1 740 eurų prieš mokesčius) skirtumai auga. Jei 2021 m. atotrūkis siekė 37 proc., šiais metais jis jau beveik 39 proc.

Rajonų geografijoje išsiskiria vadinamosios žiedinės savivaldybės, esančios prie didžiųjų miestų. 

„Panašu, kad jos laimi iš miestų artumo. Šiemet, kai pusėje visų savivaldybių apdraustųjų skaičius mažėjo, augimas fiksuotas tik 15-oje savivaldybių – beveik visos jos yra aplink didžiuosius miestus. Tai rodo, kad rajonai prie didmiesčių turi pranašumų: jie siūlo geresnę gyvenimo kokybę, mažesnes pragyvenimo išlaidas, o didesnes darbo pajamas gyventojai užsidirba dirbdami pasiekiamuose miestuose.

Tuo metu tolimesni rajonai tokių galimybių neturi – čia būtinos konkrečios investicijos, verslų kūrimasis ir naujų darbo vietų steigimas. Šių sąlygų trūkumas lemia, kad regioninis atotrūkis nemažėja“, – sako „Sodros“ ekspertė.

„Sodros“ pranešimas