Naujienos

VDU: užauginsime daugiau, bet maistinė vertė bus menka


„Vykstant klimato kaitai, vienas svarbiausių aspektų – išlaikyti pakankamą maisto ir geriamojo vandens kiekį ir užtikrinti jų kokybę“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Gamtos mokslų fakulteto (GMF) Aplinkotyros katedros docentė Jūratė Žaltauskaitė.

Tačiau čia pat mokslininkė pripažįsta, kad nesilaikant sėjomainos principų, vietoj to renkantis vis didesnius trąšų, augalų apsaugos priemonių kiekius, gal ir gebame užauginti pakankamai didelį kiekį produkcijos, tačiau jos maistinė vertė nebūtinai išlieka tokia pati arba net mažėja.

Auginama tik tai, kas apsimoka

„Šiuo metu Lietuvoje turime labai homogeniškus pasėlius, t. y. dideliuose plotuose auginamos vienos rūšies kultūros ir jeigu ūkininkai metai iš metų augina tą patį, nevykdo sėjomainų, galima teigti, kad dirvožemis degraduoja.

Didžioji dalis ūkininkų žemę stengiasi „praturtinti“ trąšomis, pesticidais, kad tik derlius būtų didelis ir kasmetinis, bet tokia chemizacija dirvožemiui, aplinkai ir produkcijai tik kenkia“, – tikina VDU Aplinkotyros katedros docentė J. Žaltauskaitė.

Mokslininkė pastebi, kad Lietuvoje kasmet parduotuvėse trūksta daugelio kultūrų lietuviškos produkcijos – svogūnų, česnakų ir daugelio kitų, kurias turime importuoti, nes Lietuvos ūkininkai jų nesistengia auginti.

„Atrodo, tarsi pas mus tai neaugtų. Auga, bet lietuvių ūkininkai eina lengvesniu keliu ir augina tai, kas labiau apsimoka, t. y. investuoja daug mažiau jėgų ir laiko. Žinoma, auginti, pavyzdžiui, javus daug lengviau – juos nukūlei, pridavei ir pasiėmei pinigus“, – teigia aplinkotyros specialistė.

Klimato kaitos rykštė

VDU mokslininkė sako, kad labai svarbu suprasti, jog klimato kaita nėra vien tik temperatūros kilimas, ją lydi daugybė kitų neigiamų padarinių – ekstremalūs įvykiai (sausros, karščio bangos, potvyniai), kyla jūros lygis, kinta vandenyno cirkuliacija.

„Vykstant klimato kaitai, kai kur mes galime tikėtis didesnių derlių, tarkim šiaurinėse platumose, kaip pavyzdžiui Lietuvoje ar Skandinavijos šalyse, kur vidutinė temperatūra kas metai didėja ir pailgėja vegetacijos periodas, tačiau užauginamos produkcijos maistinė kokybė nebūtinai bus geresnė vien dėl to, kad daugiau priauga“, – konstatuoja J. Žaltauskaitė.

Docentė priduria, kad Lietuvoje ateityje dėl klimato šiltėjimo gali išnykti kai kurios mums įprastos augalų rūšys, kurias pakeis atvežtinės ar invazinės:„Prognozuojama, kad, pavyzdžiui, eglės pamažu paliks Lietuvos plotą, o lietuviškų eglių puošimas per Kalėdas gali tapti  egzotika“.

RIMGAILĖ DIKŠAITĖ, VDU

265 views