Artimiausiomis dienomis šalyje prognozuojant didelius šalčius, kai oro temperatūra gali nukristi iki 25 laipsnių šalčio ir daugiau, ugniagesiai gelbėtojai prašo gyventojų pasilikti namie ir pasirūpinti maisto, vandens ir kuro atsargomis.

Iš namų išvažiuoti ar išeiti rekomenduojama tik būtiniausiu atveju, nes kelininkai ne visada spėja laiku nuvalyti užsnigtus kelius, o užklimpus atokioje vietovėje, bus sudėtingiau išsikviesti pagalbą.

Ką svarbu žinoti:

Jeigu važiuodami automobiliu užklimpote, patartina neišjungti variklio arba periodiškai jį šildyti. Tik labai svarbu į saloną neprileisti išmetamųjų dujų. Todėl nepamirškite stebėti, kad išmetamojo vamzdžio neužverstų sniegas.

Esant dideliam šalčiui, svarbiausia – apsauga nuo nušalimų ir peršalimo. Reikėtų rengtis šiltai, keliais sluoksniais, užsidėti kepurę, šaliką, pirštines, avėti neperšlampamus, šiltus batus. Ypač svarbu apsaugoti atviras kūno vietas – veidą, ausis, rankas.

Didžiausia rizika per šalčius kyla senyvo amžiaus žmonėms, vaikams bei lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims. Pasidomėkite, ar jūsų artimiesiems, kaimynams nereikia pagalbos – galbūt jiems trūksta šilumos, maisto ar vaistų. Pastebėję gatvėje sušalusį žmogų, nedvejodami kreipkitės į skubiosios pagalbos tarnybas ryšio numeriu 112.

Esant lengvam nušalimui, pirmiausia žmogų reikia sušildyti (aplinkos temperatūra turi būti ne žemesnė nei 26 °C laipsniai), užkloti antklodėmis ar šiltais drabužiais. Jeigu žmogus turi sąmonę, reikia jam duoti šilto (bet ne karšto) gėrimo.

Smarkiai nušalusį žmogų reikia šiltai susukti į storą audeklą ir kuo skubiau vežti pas gydytoją.

Ugniagesiai įspėja, jog esant dideliems šalčiams būtina pasirūpinti ir savo namų saugumu:

Neperkaitinti krosnių, nelaikyti degių medžiagų prie krosnių, šildymo katilų, jų vamzdynų ar ant jų, nesinaudoti savadarbiais elektros šildymo prietaisais, nejungti kelių prietaisų į vieną elektros lizdą ir nepalikti jų įjungtų į tinklą be priežiūros, nerūkyti lovoje.

Speigas, kokio nebuvo 14 metų

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos teigimu, oro temperatūra dalyje šalies vietovių naktį iš sekmadienio į pirmadienį gali nukristi žemiau -30 °C. Toks reiškinys vadinamas speigu ir Lietuvoje nebuvo fiksuojamas net 14 metų.

Šis meteorologinis reiškinys beveik vienodai pavojingas visoms amžiaus grupėms, kai per labai trumpą laiką iškyla grėsmė sveikatai ir net gyvybei.

Per speigą būnant lauke labiausiai pažeidžiamos kūno dalys yra veidas ir galūnės, taip pat neigiamai veikiama kraujotaka bei širdies darbas. Pernelyg ilgas buvimas šaltyje gali tapti rimtų nušalimų, netgi galūnių netekimo priežastimi. Esant šaltam ir sausam orui lengviau plinta viršutinių kvėpavimo takų ligos.

PAGD ir meteo.lt info.