Kultūra

Sugrįžusioje misterijoje „Dievai ir žmonės“ – nauji veidai ir išgyvenimai


„Kokios gilios emocijos žiūrint šį spektaklį apie mūsų dievišką ir žemišką prigimtį. Istorija, šokis, muzika, daina, meninės instaliacijos, trimačio vaizdo įspūdis – norisi žiūrėti vėl ir vėl“, – po spektaklio „Dievai ir žmonės“ savo įspūdžiais viešumoje dalinosi žiūrovai.

Į koncertų sales misterija sugrįžo po trijų metų pertraukos. Po sėkmingos turo pradžios Vilniuje, „Dievai ir žmonės“ toliau bus rodomi spalio 28 d. Jonavoje.

Viena įsimintiniausių valstybinio ansamblio „Lietuva“ programų nukelia ne tik į mįslingus protėvių baltų laikus, bet ir primena nemarias vertybes.

Žiūrovai jautriai išgyveno meilės, šeimos ir kovos scenas, liko sužavėti neįprastais garsais ir užburiančiais pagoniškais ritualais, stebėjosi tarsi gyvuose paveiksluose atsiduriančiais atlikėjais, o pagrindinių veikėjų gretose pastebėjo ir naujus solistų veidus.

„Spektaklis man svarbus tuo, kad jis tarsi lietuvybės simbolis. Jaučiu pasididžiavimą savo tradicijomis, papročiais, būtent moters paveikslo kūrimu. Norėčiau, kad jį pamatytų kuo daugiau žmonių – nesvarbu kurioje siužeto dalyje, visuomet pajausi ypatingą aurą.

Man šį vakarą buvo garbė atlikti, sušokti savo vaidmenį, nes tai veikiau garbės jausmas nei sportinis interesas. Savo personažą taip pat laikau moters lietuvės simboliu“, – pasakoja misterijoje debiutavusi Kristina Tarasevičiūtė, ansamblio „Lietuva“ šokėja, pramogų pasauliui gerai žinoma baleto solistė. Kartu su kitu šokio solistu Adam Czaplis jie įkūnija pagrindinius vaidmenis – mylinčią porą. 

Kario žūtis – kaip peilis į širdį

K.Tarasevičiūtė dalinasi įspūdžiais, kad jautriausiai spektakyje išgyveno šeimos scenas, ypač vyriausiojo sūnaus – kario žūtį kovoje.

„Taip, čia viskas trapu, jautru ir gražu, turime šokį ir meilę. Bet spektaklio kulminacija, kai mano sūnus išjoja į karą, yra paveikiausia. Toje scenoje neturiu fizinio judesio, negaliu judėti, o sūnaus kiekvienas riksmas man eina kaip peilis į širdį. Tokie išgyvenimai, kai sūnus žūsta kare, jau yra kita kategorija, ypač būnant 35-erių artistei. Matyti ir išgyventi tenka kitaip“, – prisimena žymi balerina, kuri „Lietuvoje“ skaičiuoja 15-ąjį sezoną.

Įnirtingą kario vaidmenį šį sezoną įkūnija šokėjas Simonas Laukaitis, pakeitęs anksčiau vaidinusį Dainių Biskį. 

„Stengiausi įkūnyti vyriškumą, jėgą, įniršį, kovą. Viską surinkau į vieną ir atidaviau žiūrovui. Jaučiau, kad tikrai tapau kariu, ir emocijos buvo tikros ir stiprios. Atidaviau visas jėgas ir pabaigoje iš tikrųjų kritau.”

Muzikos ir šokio spektaklyje kartu dalyvauja folkloro dainininkės Rasa Serra, Airida Mockutė-Burkauskienė ir Milda Pieškutė, aktorius Valentinas Krulikovskis, dainininkai Saulius Vasiliauskis ir Donatas Kaikaris, šokėja Urtė Bareišytė-Žuromskienė, o kitus veikėjus įkūnija ansamblio „Lietuva“ choro ir šokio grupės.

M. Vitėno nuotr.

Nauja patirtis ir deivei

Deivė Gabija – dar vienas, bene ryškiausiai dėmesį traukiantis vaidmuo, kurį Vilniuje naujai atliko  Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro artistė Urtė Bareišytė-Žuromskienė. Deivės titulą ji perėmė iš „Flamenko šokio teatro“ įkūrėjos Sandros Muningytės – Domingo, o flamenko šokio elementai – vis dar stulbinantis bei mažiausiai tikėtinas sprendimas baltų spektaklyje.

„Rankų plastika buvo iššūkis. Tiesą sakant, jausmas keistas, nes flamenko šokti nemoku. Žiūrėdavau įrašus, kuriuose šoka Sandra ir galvodavau – wow, ką ji su tomis rankomis padaro, jai tai kasdienybė. Turbūt ir improvizacijos šiame vaidmenyje nemažai. Neslėpsiu, per repeticiją drebėjo kojos, atrodo, negaliu žengti žingsnio, kai prieš akis viskas taip veikia. Per spektaklį buvo geriau, tik jaučiau begalinę atsakomybę prieš žiūrovus.“

Urtė šoka ir Anželikos Cholinos spektakliuose. Šiuo metu savo žiniomis bei scenine patirtimi su vaikais ji dalinasi Neli Beliakaitės Baltijos baleto akademijoje.

„Štai su ansambliu dar nebuvau šokusi. Esu tik mačiusi daug darbų, pavyzdžiui, muzikinę dramą „Sakmė apie dovanotą širdį“. Iš tikrųjų labai patinka ši naujoviška banga, kryptis, kaip ši misterija. Stoviu užkulisiuose, ir ne tiek apie savo vaidmenį galvoju, bet apskritai gražu žiūrėti ir klausyti visumą. Kažkaip net graudu scenoje vaikus matant, ir muzika kažkas tokio. Mane tai jaudina.“

M. Vitėno nuotr.

Jausmai turi pasiekti asmeniškai

„Labai džiaugiuosi galėdama stebėti, su kokiu atsidavimu dirba ansamblio „Lietuva“ kolektyvas ir kaip jie stengiasi. Reikia ne tik talento dainuoti ir šokti, tačiau ir daug aktoriškumo, kad tai, ką jauti, pasiektų žiūrovą, kad tai, ką mąstai, pereitų per scenos rampą.

Misterija „Dievai ir žmonės“ yra kamerinis kūrinys, žiūrovas turi matyti ne tik figūras, bet ir veidus, akis. Viskas labai arti, labai asmeniška ir tai labai paveiku“, – sako misterijos režisierė Leokadija Dabužinskaitė, Prezidentės Dalios Grybauskaitės apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.

Misterijoje skamba originalios kompozitorių Lino Rimšos ir Aro Žvirblio sukurtos elektroninės archajiškų giesmių, dainų, sutartinių versijos, pastiprintos įtraukiančiais atsikartojimais, meditatyviais garsais.

Mistikos suteikia ne tik ansamblio „Lietuva“ choro atliekamos daugiabalsės giesmės, sutartinės, bet ir gerklinio, burdoninio bei folklorinio dainavimo būdai.

Modernaus šokio choreografiją kūrė garsus Latvijos dainų švenčių choreografas, šiuolaikinio šokio mokyklos „Dzirnas” įkūrėjas Agris Danilevičs, taip pat šiuolaikinio šokio choreografės Agnė Rickevičienė ir S.Muningytė – Domingo, šokių varžybų prizininkas D.Biskis ir L.Dabužinskaitė. Kostiumų ir scenografijos dailininkė – Daiva Samajauskaitė, o žiūrovai išvydo baltų genčių istorinius kostiumus, atkurtus pagal archeologinius tyrinėjimus.

Mitologinius dievus spektaklyje vaizduoja koliažai, sudėlioti iš M.K. Čiurlionio paveikslų fragmentų. Vaizdo projekcijų dailininkas – Rimas Sakalauskas, šviesų dailininkas – Vilius Vilutis. Režisierės ir choreografų asistentė – Loreta Putvinskaitė-Vičienė. Dalies kūrinių tekstų autorius – Vladas Braziūnas.

Ansamblio „Lietuva“ info.

104 views