Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį vykstančiame tradiciniame Regionų forume paragino centrinės valdžios atstovus labiau pasitikėti savivalda ir didinti jos savarankiškumą.

„Per pastaruosius metus savivalda įrodė, kad yra stipri, atspari ir verta pasitikėjimo. Todėl pakanka ieškoti pateisinimų ilgametei centralizavimo politikai. Ją turi keisti strategija, orientuota į savivaldybių savarankiškumo didinimą“, – sakė šalies vadovas.

Prezidentas priminė, jog esminis žingsnis buvo žengtas prieš dvejus metus, kai Regionų forume parlamentinių partijų lyderiai pasirašė memorandumą dėl savivaldos savarankiškumo didinimo. Viena svarbiausių šio dokumento nuostatų – įsipareigojimas leisti regionams lanksčiau skolintis ir finansuoti Europos Sąjungos projektus, skirtus regionų plėtrai.

„Konstitucinio įstatymo pataisą dėl galimybės savivaldybėms daugiau skolintis investiciniams projektams, ypač orientuotiems į efektyvesnę energetiką, pateikiau Seimui dar pernai gruodį. Vyriausybė tik šio forumo išvakarėse priėmė palankią išvadą šiam projektui, tačiau paraleliai rengia atskirą įstatymo variantą.

Iš tiesų nesvarbu, kas bus įstatymo autorius, svarbu, kad tokio įstatymo savivaldybės laukia jau daug metų, o pažadas, partijų duotas prieš dvejus metus, turi būti įgyvendintas“, – kalbėjo šalies vadovas.

Prezidentas priminė, jog laikas bėga: tam, kad konstitucinio įstatymo pataisa įsigaliotų nuo kitų metų pradžios, Seime ją reikės priimti per tris mėnesius.

Šalies vadovo teigimu, šį poreikį reikėtų įvertinti taip pat ir aukštos infliacijos kontekste. Būtent dabar yra metas vykdyti proaktyvią ir išmintingą ekonominę politiką. Be aktyvaus savivaldybių įsitraukimo sunku įsivaizduoti investicijų ir produktyvumo skatinimą visos valstybės mastu. Juolab kad savivaldybės šiandien susiduria su rimtais iššūkiais dėl brangstančių projektų, o nacionalinė valdžia jiems negali tiesiogiai padėti. Regionų gyventojams reikalingi projektai negali sustoti – jie turi būti įgyvendinti, savivaldai suteikiant daugiau finansinio savarankiškumo.

„Lietuvos savivaldybėse turime daugiau ir sparčiau investuoti į atsinaujinančios energijos šaltinius, skatinti energijos taupymo sprendimus, kurti energetines bendrijas. Be to, privalome ryžtingiau mažinti regioninius skirtumus ir užimtumo srityje“, – atkreipė dėmesį Prezidentas.

Šalies vadovas taip pat akcentavo švietimo svarbą. Prezidento žodžiais, ilgą laiką stebimi žemėjantys Lietuvos moksleivių pasiekimai nenuteikia optimistiškai. Daugelyje mokyklų vis labiau trūksta mokytojų ir vadovų. Ne vienerius metus tęsiasi nesutarimai dėl mokyklų tinklo pertvarkos.

„Savivaldybėms ir bendruomenėms vis daugiau klausimų kelia ministerijos pasirengimas išklausyti argumentus prieš priimant sprendimus dėl konkrečių mokyklų likimo. Ne vien kaimų ir miestelių ateitis, bet ir dalies vaikų gerovė kartais pernelyg lengva ranka aukojama abstraktiems principams. Pasigendu ilgalaikės tvarios strategijos ir į ateitį orientuotų sprendimų, susietų su regionų stiprinimo ir plėtros vizija“, – sakė Prezidentas.

Panašią situaciją, pasak šalies vadovo, stebime ir vykdant sveikatos apsaugos reformą. Savivaldybėms vis dar trūksta aiškumo dėl reformos įgyvendinimo mechanizmų. Susiklostė situacija, kai Vyriausybė, planuodama plėsti ambulatorines paslaugas ir taip mažinti hospitalizaciją, neparengė nei naujo ambulatorinių paslaugų finansavimo modelio, nei specialistų pritraukimo į regionus programos.

„Bendradarbiavimo sutartimis pagrįstas sveikatos priežiūros paslaugų teikimas nepasidarė aiškesnis. Nesuprantama, kodėl pavėžėjimą sveikatos paslaugoms reikia dvejus metus „pilotuoti“, o ne imti ir jį užtikrinti nieko nelaukiant – juk kalbame apie žmogaus sveikatą“, – sakė Prezidentas.

Valstybės vadovas priminė problemas žemės ūkio srityje: nors prieš metus Regionų forume kalbėta apie trumpųjų maisto grandinių galimybes ir jų svarbą regionų gyvybingumui, esminio proveržio čia kol kas pasiekti nepavyko. Trūksta aiškumo ir dėl vandentvarkos problemų, o susisiekimo srityje rimta problema tampa valstybinių kelių nusidėvėjimas.

„Ekonomikai kylant, mums vis skaudžiau atsiliepia daugiau nei prieš dešimtmetį priimti sprendimai riboti išlaidas kelių infrastruktūrai. Todėl būtina jau nuo 2023 m. imtis didinti finansavimą bent jau kelių palaikymui ir priežiūrai“, – tvirtino Prezidentas.

Prezidento komunikacijos grupės info.