Daugiau nei 10 metų atidėliojamas Jonavos aplinkkelio projektas pateko į dvigubos paskirties – civilinės ir karinės – transporto infrastruktūros projektų sąrašą, kuriems bus siekiama Europos Sąjungos finansavimo.

Apie tai trečiadienį skelbiama Susisiekimo ministerijos pranešime: „Siekdama gerinti karinio mobilumo jungtis su Europa, Lietuva parengė projektų sąrašą ir Europos Komisijai (EK) teiks naujas paraiškas dėl dvigubos paskirties – civilinės ir karinės – transporto infrastruktūros projektų finansavimo”.

„Šiandienos įtemptoje geopolitinėje situacijoje pritaikyti civilinę transporto infrastruktūrą kariniam mobilumui tampa itin svarbu. Turime atsakingai įvertinti kariuomenės ir NATO sąjungininkų greito judėjimo poreikius.

Prioriteto tvarka turime plėtoti tuos kelių, geležinkelių, oro uostų bei jūrų uosto infrastruktūros projektus, kurie leistų užtikrinti strateginės svarbos sąjungininkų pajėgų judėjimą – nutiesti „Via Balticos“ atkarpą iki Lenkijos sienos, rekonstruoti dalį magistralės Vilnius–Klaipėda tiltų ties Kaunu, imtis per ilgai atidėlioto Jonavos aplinkkelio ir kt.“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Bendrame Susisiekimo ir Krašto apsaugos ministerijų projektų sąraše – tolesni magistralinio kelio „Via Baltica“ rekonstravimo nuo Marijampolės Lenkijos sienos link etapai, Jonavos pietrytinio aplinkkelio teisimas, magistraliniame kelyje Vilnius–Klaipėda esančių tiltų rekonstravimas, signalizacijos ir susijusių sistemų modernizavimas „Rail Balticos“ geležinkelio ruože tarp Kauno ir Lietuvos–Lenkijos sienos, Kauno oro uosto orlaivių stovėjimo perono dangos išplėtimas ir pritaikymas kariniams orlaiviams.

EK 2022 m. gegužės 12 d. paskelbė antrąjį kvietimą ES valstybėms narėms plėtoti karinio mobilumo projektus. Šiems projektams įgyvendinti bus paskirstyta 330 mln. eurų parama visoje ES. Atsižvelgiant į susiklosčiusią geopolitinę situaciją ir gerokai didesnius dvigubos paskirties transporto infrastruktūros poreikius, ši suma šiame kvietime dar gali būti padidinta.

Lietuvos paraiškos dėl karinį mobilumą gerinančių projektų finansavimo CEF lėšomis bus teikiamos jau antrą kartą. Šių metų pradžioje pagal pirmą EK kvietimą pateikusi dvi paraiškas, Lietuva balandžio mėn. jau gavo 73 mln. eurų paramą dviem projektams: „Via Balticai“ – 60 mln. eurų ir geležinkelio krovos aikštelei Palemone – 13,3 mln. eurų CEF lėšų.

Karinio mobilumo sąlygoms Europoje pagerinti pagal ES daugiametės finansinės programos Europos infrastruktūros tinklų priemonę 2021–2027 m. iš viso ES šalims numatyta 1,69 mlrd. eurų.