Lietuva

Lietuvoje stabdoma ugdymo įstaigų veikla, draudžiami masiniai renginiai


Visoje Lietuvoje nuo kovo 13 dienos dėl koronaviruso grėsmės draudžiami masiniai renginiai. Dviem savaitėms stabdoma ugdymo įstaigų veikla. Tokį sprendimą šiandien priėmė Vyriausybė ir Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras Vilniuje.

Šis sprendimas privalomas visoms šalies savivaldybėms. Pranešama, kad draudimai galios dvi savaites.

Sporto renginiai galės būti organizuojami tik be žiūrovų, o vieši renginiai – jei žmonių skaičius juose neviršija 100 asmenų ir tarp žmonių galima užtikrinti ne mažesnį nei metro atstumą, jiems suteikti dezinfekcines priemones.

Visoje Lietuvoje dėl koronaviruso dviem savaitėms uždaromos švietimo įstaigos

Nuo kovo 13 d. rekomenduojama, o nuo kovo 16 d. iki kovo 27 d. privalomai stabdomas ugdymo, mokymo ir studijų procesas visose švietimo įstaigose, t.y. universitetuose, kolegijose ir mokyklose, taip pat dienos ir užimtumo centruose, neveiks darželiai, neformaliojo švietimo įstaigos.

Toks sprendimas šiandien priimtas Vyriausybės posėdyje.

Jonavoje visos ugdymo įstaigos nebedirbs jau nuo rytojaus t.y. kovo 13 d., penktadienio, praneša savivaldybė.

Valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijų vadovo, sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, ugdymo įstaigos vienareikšmiškai yra tos vietos, kur rizika virusui plisti yra itin didelė.

„Šių priemonių ėmėmės nedelsiant, siekdami užkirsti kelią galimoms naujojo koronaviruso grėsmėms. Kad šis sprendimas būtinas jau dabar rodo kitų valstybių pavyzdžiai, kai vėliau gali būti ir per vėlu. Tikiu, kad šiuolaikinės technologijos puikiai pasitarnaus, kad ugdymosi procesas, esant reikalui, vyktų toliau. Saugokime save ir kitus“, – sako ministras A. Veryga, pabrėždamas gyventojų sąmoningumo svarbą paisyti visų prevencinių rekomendacijų šiuo laikotarpiu.

„Turime visomis priemonėmis stabdyti viruso plitimą. Kol kas skelbiame švietimo įstaigose privalomas dviejų savaičių mokinių ir studentų atostogas“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Kitą savaitę bus patikslinta, kokių atostogų dalies (pavasario, vasaros) bus atsisakyta vėliau. Taip pat bus svarstoma dėl kitų mokymosi formų tokiu atveju, jei dviejų savaičių karantino nepakaktų. Pedagogai per mokinių atostogas dirba, tačiau įstaigos nustatyto darbą nuotoliniu režimu.

Savivaldybės privalės užtikrinti vaikų priežiūrą išskirtiniais atvejai įstaigose, jeigu to neįmanoma įgyvendinti namuose.

Rekomenduojam darbdaviams užtikrinti galimybes tėvams, auginantiems vaikus, dirbti nuotoliniu būdu, o nesant tokiai galimybei išduoti nedarbingumo pažymėjimą tokia pat tvarka, kaip įtariant kontaktą su infekuotu asmeniu.

Lietuvoje jaunesni nei 6 metų vaikai arba vaikai su negalia atsižvelgiant į jų specialiuosius poreikius be objektyvios būtinybės neturėtų būti paliekami vieni, juos turėtų prižiūrėti arba suaugusieji, arba vyresni nei 14 metų paaugliai. Tai reiškia, kad sustabdžius ugdymo procesą mokinukai jau galėtų pabūti vieni namuose, o darželinukams reiktų vyresniųjų priežiūros.

„Norime informuoti tėvus su mažais vaikais, kad laikinai sustabdžius ugdymo procesą, egzistuoja net keletas galimybių, kaip galima jais pasirūpinti. Rekomenduojame pirmiausia tartis su darbdaviais dėl nuotolinio darbo, o jeigu tai neįmanoma, tuomet kreiptis dėl nedarbingumo pažymėjimo, pasitelkti giminaičių pagalbą arba išeiti trumpų atostogų“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Kokius variantus gali pasirinkti tėvai ir globėjai, auginantys mažus vaikus, kuriems reikia priežiūros?

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja, kokius variantus gali pasirinkti tėvai ir globėjai, auginantys mažus vaikus, kuriems reikia priežiūros:

NUOTOLINIS DARBAS. Tėvai ar globėjai gali prašyti darbdavio galimybės dirbti nuotoliniu būdu. Jeigu darbdavys neįrodo, kad nuotolinis darbas sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip 1/5 viso darbo laiko, kai to pareikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, taip pat – darbuotojai, auginantys vaiką iki 3 metų, vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų.

NEDARBINGUMO PAŽYMĖJIMAS. Kai švietimo įstaigoje paskelbiamas infekcijų plitimą ribojantis režimas, darželinukų, priešmokyklinukų ir pradinukų tėvai ar globėjai gali kreiptis dėl nedarbingumo pažymėjimo ne ilgiau nei 14 kalendorinių dienų išdavimo. Šiuo laikotarpiu iš „Sodros“ mokama ligos išmoka, kuri siekia 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“. 

ATOSTOGOS. Tėvai arba globėjai gali prašyti darbdavio suteikti atostogas – kasmetines arba nemokamas.

PAGALBA. Vaiku gali pasirūpinti kiti tėvų parinkti asmenys: seneliai, vyresni broliai ar seserys ir panašiai.

Dėl koronaviruso plitimo grėsmės pamokas mokyklose sustabdė ir kitos Europos šalys. Mokyklos laikinai uždaromos Italijoje, Ispanijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje. Be mokinių iš šalių, kuriose didžiausias viruso protrūkis, pamokų kurį laiką nelankys ir Danijos, Lenkijos, Čekijos, Rumunijos, Graikijos mokiniai. Kitose šalyse veiklą stabdo pavienės mokyklos, kuriose fiksuotas koronaviruso atvejis, tačiau šalies mastu ribojamas dalyvavimas masiniuose renginiuose, atšaukiamos mokinių ekskursijos.

Ekstremalių situacijų metu masiniai renginiai uždarose patalpose nevyks

Jokie masiniai reginiai uždarose patalpose Lietuvoje nevyks bent iki kovo 27 d. Šie privalomi reikalavimai galios visoms šventėms, sporto renginiams, teatrams, koncertams, parodomos ir kitiems renginiams. Tam šiandien posėdyje pritarė Ministrų kabinetas.

Renginiai lauke, kuriuose dalyvautų mažiau nei 100 dalyvių, galėtų vykti tik tuo atveju, jei juose organizatoriai užtikrintų galimybes pasirūpinti rankų higiena bei garantuotų, kad renginyje nebus parvykusių iš paveiktomis teritorijomis paskelbtų šalių. Taip pat, organizuojant renginius, turėtų būti atsižvelgta į auditoriją – didžiosios jos dalies neturėtų sudaryti rizikos grupėje esantys žmonės, t. y senjorai, sergantys lėtinėmis ligomis.

Pasak valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo Aurelijaus Verygos, masinių renginių ir susibūrimų ribojimas yra priemonės, kurias, kaip tinkamas siekiant stabdyti COVID-19 ligos plitimą, rekomenduoja ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC).

„Iki šiol rekomendavome spręsti dėl galimybių atsisakyti masinių reginių uždarose patalpose. Tačiau, stebėdami situaciją Europoje ir pasaulyje, imamės ne rekomendacinių, bet privalomų sprendimų, kad užkirstume kelią viruso plitimui visuomenėje. To nepadarę dabar, vėliau galime ir pavėluoti, tad privalomi reikalavimai galios visiems, be jokių išimčių“, – sako ministras A. Veryga.

Numatyta, kad tokios priemonės bus taikomos iki 2020 m. kovo 27 d. Esant reikalui, ribojimai galės būti pratęsti valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimu.

Masinius renginius ir susibūrimus daugelis Europos Sąjungos (ES) šalių jau riboja. Austrija, Čekija, Slovėnija jau yra uždraudusios renginius, kuriuose daugiau kaip 100 dalyvių, Danija planuoja tokių priemonių imtis artimiausiu metu, kai kurios kitos šalys riboja masinius renginius, kuriuose dalyvauja daugiau kaip 500-1000 žmonių (Švedija, Belgija, Prancūzija, Vokietija, Rumunija, Liuksemburgas, Šveicarija), apie visų renginių ribojimą neįvardinant konkrečių dalyvių skaičiaus yra paskelbusios Italija, Kipras, Lenkija, Airija.

SAM Spaudos tarnyba




1612 views