Naujienos

LB: infliacija tęsis ilgiau, nei prognozuota


Lietuvos ekonomikos plėtra pandemijos laikotarpiu yra viena iš sparčiausių Europoje. Tačiau vis labiau ryškėja naujų  iššūkių – daugėja įmonių, kurių plėtrą riboja darbuotojų trūkumas, o padidėjusi infliacija tęsis ilgiau, nei prognozuota anksčiau.

„Ryžtingas ir koordinuotas skatinimas pinigų ir fiskalinės politikos priemonėmis mūsų šaliai padėjo išvengti rimtų ekonomikos komplikacijų dėl pandemijos. Euro zonos ekonomikos atsigavimui atsiliekant ir tebetvyrant neapibrėžtumui dėl naujų viruso atmainų, bendra pinigų politika tebėra skatinamoji.

Augimo metai yra tinkamas laikas ruošti fiskalinius svertus, kad neleistume mūsų ekonomikai pernelyg įkaisti – visų pirma, artimiausiais metais didinti biudžeto pajamas ir taip mažinti deficitą sparčiau, nei planuojama dabar “, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Lietuvos ekonomikos padėtis per pandemiją buvo reikšmingai geresnė, nei manyta iki šiol. Patikslintais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pernai ji išvengė nuosmukio, nors anksčiau skaičiuota, kad 2020 m. bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo 0,8 proc.

Atnaujintu Lietuvos banko ekonomistų vertinimu, šiemet BVP augs 5,1, kitąmet – 3,6 proc.

Remdamasis patikslintais duomenimis, Lietuvos bankas atnaujino ekonomikos būklės vertinimą – 2020 m. ekonomikos aktyvumas iš esmės atitiko potencialųjį, t. y. darbo normaliu režimu, lygį, tačiau 2021–2022 m. jį gerokai viršys. Tai reiškia, kad ekonomikos temperatūra yra aukštesnė, nei manyta anksčiau.

Didesnis ekonomikos aktyvumas pradeda kelti iššūkių darbo rinkoje – sparčiai daugėja įmonių, kurios nurodo, kad jų veiklą riboja darbuotojų trūkumas. Pavyzdžiui, lapkričio mėn. apklausos duomenimis, 42 proc. statybos įmonių teigė, kad joms trūksta darbuotojų. Tai dvigubai daugiau nei prieš metus.

Darbuotojų trūkumo problema tampa opesnė ir kituose didžiuosiuose ekonomikos sektoriuose – pramonėje, mažmeninėje prekyboje bei paslaugų sektoriuje.

Šiuo metu šalyje yra beveik 27 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams – tai net pusantro karto daugiau nei prieš metus. Didėjanti konkurencija dėl darbuotojų buvo vienas iš esminių veiksnių, lėmusių apie 10 proc. metinį atlyginimų augimą šalyje.

Sparčiai kylantys atlyginimai kol kas nesumažino Lietuvos verslo konkurencingumo užsienyje, o nuo Europos Sąjungos vidurkio atlyginimai Lietuvoje vis dar atsilieka labiau nei našumas (atitinkamai –35 ir –29 %). Prognozuojama, kad darbo užmokestis ir toliau didės: kitąmet numatoma – 8,2 proc.

Nors spartus atlyginimų augimas reikšmingai prisidėjo prie paslaugų brangimo, didžiąją dalį infliacijos lemia su Lietuvos vidaus rinka nesusiję veiksniai, tokie kaip smarkiai pabrangę energijos ištekliai ir kitos žaliavos bei įtampa tiekimo grandinėse.

Numatoma, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje šiemet sieks 4,5 proc., daugiausia dėl kylančių energijos produktų ir pramonės prekių kainų. Kitąmet infliacija vis dar bus padidėjusi ir sudarys 5,1 proc. – beveik dvigubai daugiau, nei prognozuota anksčiau. Numatoma, kad metinė infliacija sumažės nuslopus dujų paklausai po šildymo sezono, t. y. apie 2022 m. vidurį.

Pasak G. Šimkaus, dalį infliacijos Lietuvoje lemia bendri visai euro zonai veiksniai. Į euro zonos infliacijos suvaldymą yra orientuota bendra pinigų politika – ją įgyvendinant dalyvauja ir Lietuvos bankas.

Naujausios prognozės rodo, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija euro zonoje artės prie Europos Centrinio Banko stabilių kainų tikslo – 2 proc. Su vidaus veiksniais susijusią infliacijos dalį ir ekonomikos temperatūrą vėsinti būtų galima fiskalinėmis priemonėmis papildomai neskatinant vidaus paklausos ir tuo nespartinti kainų augimo. 

Tai pasiekti galima dviem būdais: jei sparčiau būtų didinamos biudžeto pajamos, arba lėčiau, negu suplanuota, augtų išlaidos. Stipriau riboti valdžios sektoriaus išlaidų augimą nebūtų prasminga, kadangi jos pagal Lietuvos išsivystymo lygį bei BVP yra ir taip per mažos ir yra daugelio struktūrinių problemų – nepakankamo švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos sistemų finansavimo – priežastis.

Dėl to gerokai racionaliau būtų rūpintis biudžeto pajamomis ir ieškoti, kaip jas padidinti mažinant šešėlinę ekonomiką ir su tuo susijusį mokesčių, ypač pridėtinės vertės, nesurinkimą, ryžtingiau sprendžiant įsisenėjusią netolygaus skirtingų veiklos formų apmokestinimo problemą ir plečiant turto bei gamtosaugos mokesčių bazes.

Lietuvos banko info.

233 views