Kultūra

K. Tarasevičiūtė apie naują šokio spektaklį: tokių Severijų šiais laikais nemažai


XXI amžiuje vis dar populiaru kalbėti apie moteriškumo pradą. Jaunosios kartos atstovės, ieškančios savo tapatumo, žvelgia į viešas asmenybes ir pasirenka labiausiai pripažįstamus, gal net liguistai dievinamus idealus. Ieškodamos sektinų pavyzdžių, kaip pačios turėtume elgtis sprendimų kryžkelėje – išlikti tvirtomis, užsispyrusiomis ar pasiduoti gaivališkiems jausmams ir likimui?  

Tokios moteriškumo temos atrandamos ir klasikinėje lietuvių literatūroje. Tą galėtų patvirtinti profesionali ansamblio „Lietuva“ baleto šokėja Kristina Tarasevičiūtė, įkūnijanti vieną žinomiausių rašytojo J. Tumo-Vaižganto personažų – Severiutę.

Gruodžio 3 d. Jonavos kultūros centre šokio spektaklis „Dėdės ir dėdienės“ žiūrovams užduos daugybę aktualių klausimų ne tik apie moterų elgesį, bet ir santykius, šeimą, sunkiausius gyvenimo momentus ir jautriai išgyvenamas patyčias.

Tai vyksta ir dabar

K. Tarasevičiūtė sutinka, kad nauja Vaižganto apysakos versija atkreips dėmesį ne tik dėl šokio žanro, bet ir šiuolaikiniam žmogui būdingos istorijos.

„J. Tumo-Vaižganto apysaka neturi laikmečio, tai vyksta ir dabar, ir vyko visados. Man sunku kalbėti apie kitus personažus… Tačiau tokių Severijų šiais laikais nemažai, tad norėtųsi, kad jaunimas (ypač merginos) pamatęs spektaklį dar kartą įvertintų situaciją, ar tikrai verta taip besąlygiškai pasiduoti likimui, ar tikrai tik tiek esame vertos“, – pasakoja viena pagrindinių šokio spektaklio solisčių.

Šokio spektaklyje Severija atsiduria tarp kitų pagrindinių veikėjų – Mykoliuko ir Rapolo Geišės. Deja, ne tik širdis, bet ir negailestingos socialinės aplinkybės lemia vieno iš jų pasirinkimą, nors Severijos meilė kupina ir geismo, ir giliausio moteriško švelnumo.

„Aš ją suprantu. Būnant 20-ties tolimą ateitį dar sunkiai įsivaizduoji, tačiau Severijos pasirinkimai man asmeniškai nėra priimtini. Vis dėlto skirtumų ar panašumų tarp mudviejų neieškau, tiesiog atvira širdimi leidžiuosi išgyvendama visai kitais principais paremtą Severijos gyvenimą“, – komentuoja K. Tarasevičiūtė.

Nelengva perteikti žinutę

Įsijausti į personažų gyvenimus ir perteikti svarbias žinutes nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti.  

„Džiaugiuosi, kad Severijos vaidmuo nėra lengvas ir man gan svetimas. Esu artistė, kuri mėgsta tokius iššūkius, tad kiekviena repeticija suteikia emocijų ir priverčia mąstyti. Nieko nėra baisiau nei šokio spektakliai, kuriuose tereikia tavo kūno scenos užpildyme, kuriuose nėra jokios minties ar fizinio iššūkio. Šiame jaučiu pilnatvę – stengtis yra kur“, – įspūdžiais dalinasi pramogų pasauliui žinoma šokėja.

M. Vitėno nuotr.

Mykoliuką įkūnijantis šokėjas Deividas Meškauskas savo vaidmenį perteikia per šiuolaikinę prizmę, nors spektaklyje pasirodo kaip kaimo pastumdėlis – jautrus, sunkiai pritampantis ir susiduriantis su patyčiomis.

„Kaip ir Mykoliukas, esu emocingesnė asmenybė. Kartais man irgi taip nutinka, jog nepasitikiu savimi, tačiau realybėje tenka daugiau pastovėti už save. Beje, man patinka šis nekasdienis pastatymas, kuomet modernus šokis susijungia su tautiniu stiliumi ir baletu, todėl šioje premjeroje tikrai nebus senovės“, – sako D. Meškauskas, garsus sportinių šokių atstovas, televizijos projektų ir konkursų dalyvis , vis dažniau priimantis muzikinio teatro išbandymus.

Nepaisant jokių laiko paralelių, žiūrovai pamatys, koks dinamiškas gali būti žmogaus gyvenimas.

„Severijos vaidmuo tuo ir sužavėjo – nebus taip, kad ateisiu, sušoksiu ir visi patikės. Ji nėra stereotipinis personažas, jos gyvenimas nepanašus į linksmybes. Severijos likimas turi daug spalvų, tonų ir pustonių. Kiekvienoje scenoje ji kinta. Kinta jos santykis su kitais personažais, tiesa, jie tolygiai tamsėja“, – premjerą apibūdina K. Tarasevičiūtė.

Temos, kurias norisi perkelti į sceną

„Kurti šokio spektaklį inspiravo nepaprastai įtaigus Vaižganto kūrinys. Jautriai ir detaliai aprašyta Mykolo, Severijos bei Rapolo drama skatina leistis į skirtingos meilės analizes. Socialinės padėties įtaka tolimesniam veikėjų likimui ir visas spektras dramatiškų aplinkybių – temos, dėl kurių norisi šį kūrinį perkelti į sceną“, – apie gimusią idėją pasakoja režisierė Aušra Krasauskaitė, kaip choreografė apdovanota Auksiniu scenos kryžiumi.

„Aušra yra mano klasiokė. Mes kartu mokėmės Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos baleto skyriuje, augome kartu bendrabutyje, dirbome ir kūrėme vaidmenis valstybiniame Klaipėdos muzikiniame teatre, tad tai, kad ji apsiėmė pastatyti „Dėdes ir dėdienes“ šokio žanre, buvo pati geriausia žinia. Aušra pati išgyveno daug sudėtingų spektaklių statymo procesų, todėl puikiai žinojo, ko reikia vengti, kaip dirbti kokybiškai. Šios premjeros kūrimas – vienas malonumas“, – asmeninėmis patirtimis dalijasi K. Tarasevičiūtė.

Modernaus šokio spektaklyje pasirodo dvasinio ryšio saistomi Mykoliukas ir Severiutė, kurių idiliškiems santykiams nelemta susiklostyti. Čia pat įsiterpia ir įtaigią meilės istoriją sujaukia trečiasis veikėjas Rapolas Geišė, kurį įkūnija dar vienas valstybinio ansamblio „Lietuva“ šokėjas Vadimas Krupeninas. Be pagrindinių veikėjų, programoje dalyvauja ir kiti ansamblio šokėjai.

Programa skirta rašytojo J. Tumo-Vaižganto 150-osiomis gimimo metinėmis paminėti.

Valstybinio ansamblio LIETUVA info.

105 views