Savivaldybė

Jonavos moksleiviai sugrįžo į mokyklų valgyklas


Daugiau nei pusmetis – tiek laiko jau praėjo nuo 2023–2024 mokslo metų pradžios. „Šie mokslo metai – ir mokinių maitinimo pertvarka, pokyčiai mokyklų valgyklose. Jau galime apibendrinti rezultatus, girdėti mokinių bei mokytojų vertinimą. Atsiliepimai nuteikia optimistiškai“, – sako Jonavos rajono savivaldybės vicemerė Birutė Gailienė.

Jonavos J. Ralio gimnazijos direktorė Zita Gudonavičienė teigia, kad visa ugdymo įstaigos bendruomenė džiaugiasi pokyčiais: „Iš karto nesitikėjome tokio valgančių mokinių skaičiaus ir planavome, kad geriausiu atveju valgys apie šimtas vaikų. Tą skaičių viršijome su kaupu.“

Pokyčiai buvo reikalingi

B. Gailienė primena, kad daug metų Jonavos miesto ir rajono mokyklas maitino vienas tiekėjas, kuris laimėdavo viešojo pirkimo paslaugos konkursą. Konkursus skelbdavo ne savivaldybė, o pačios ugdymo įstaigos.

„Iš karto tvarka neatrodė bloga, tačiau kuo toliau – tuo daugiau atsirado skundų dėl maisto kokybės, dėl jo pasirinkimo, o taip pat dėl skonio. Jis, žinoma, yra subjektyvus dalykas, tačiau kai tokių skundų daug – svarbus tampa ir šis aspektas“, – sakė B. Gailienė.

Kodėl mokykloms iš maitinimo paslaugą laimėjusios įmonės nepavyko išsireikalauti kokybės – pasakyti sunku: „Tačiau ilgainiui situacija tapo tokia, kad iš mokyklų valgyklų dingo valgymo kultūra – vaikai nustojo eiti valgyti į mokyklos valgyklas, o situacijos įkaitais tapo nemokamą maitinimą gaunantys mokiniai.“

Būta ir keistų atvejų. Pavyzdžiui, sulaukta žinios, kad Šveicarijos progimnazijoje, kurioje taip pat yra ikimokyklinio ugdymo grupės, darželinukų tėvai iš viso atsisakė konkursą laimėjusios įmonės paslaugų ir patys ėmėsi organizuoti vaikų maitinimą.

A. Reipos nuotr.

Pasiūlė tris variantus

Praėjusių metų pavasarį savivaldybėje sudaryta darbo grupė po ilgų diskusijų mokykloms pasiūlė vaikų maitinimo organizavimo variantus, kuriuos prieš tai patvirtino rajono taryba.

Mokyklos galėjo rinktis iš trijų maitinimo organizavimo būdų – pirkti paslaugą (kaip iki šiol), maitinti pačios arba organizuoti maitinimą patalpų nuomos konkurso būdu. Pastarasis reiškia, kad įstaiga skelbia savo valgyklos nuomos konkursą, tiekėjas investuoja į valgyklos patalpų atnaujinimą ir penkerius metus įsipareigoja užtikrinti maitinimo paslaugą. Laimi tas, kuris pasiūlo didžiausią investicijų sumą, o tai, ką jis investuoja – po penkerių metų lieka įstaigai. Pliusas tokiai įmonei yra tai, kad ji mokyklos valgykloje gali gaminti maisto produktus kitiems savo poreikiams, t.y., užsiimti papildoma veikla.

Patalpų nuomos konkurso būdą pasirinko J. Vareikio progimnazija, patys organizuoti maitinimą panoro Šveicarijos progimnazija ir J. Ralio gimnazija.

„Nedidelė dalis įstaigų tebeturėjo ir dar tebeturi galiojančias sutartis su buvusiu maitintoju, o dar kitos įsigijo paslaugą per viešuosius pirkimus – taip, kaip buvo iki šiol. Tačiau svarbiausia, kad atsirado įvairovė. Iki šiol buvęs tiekėjas irgi laimėjo konkursus kai kuriose įstaigose, bet laimėtojų buvo ir kitų. Pavyzdžiui, naujas paslaugos tiekėjas „atkeliavo“ į R. Samulevičiaus progimnaziją bei Kulvos A. Kulviečio mokyklą. Tačiau svarbiausia – pasikeitė paslaugų kokybė ir ten, kur veikia ilgametis tiekėjas, nes atsiradusi konkurencija greičiausiai privertė pasitempti“, – komentavo B. Gailienė.

Organizuoti maitinimą – iššūkis

B. Gailienė sako, kad priėmus sprendimus didžiausias iššūkis laukė Šveicarijos progimnazijoje ir J. Ralio gimnazijoje. Abiejų mokyklų valgykloms arba gamybinėms patalpoms reikėjo investicijų, darbuotojų etatų. Pinigai tam skirti iš Jonavos rajono savivaldybės biudžeto, daugiau kaip 100 tūkst. eurų.

„Iššūkiai pradėjus maitinti pačioms įstaigoms yra dideli, nes juk eilę metų to nedarėme. Neturime patirties, reikėjo mokytis. Atsirado sunkumų, bet tvarkomės. Kol kas Šveicarijos progimnazija maistą gamina ir J. Ralio gimnazijai. Pastaroji vietoje ruošia tik užkandžius, bandeles, o jau nuo kitų mokslo metų gamins ir karštus patiekalus.

Tačiau jau dabar J. Ralio gimnazijoje šviežiai kepamų kruasanų kvapas mokinius sugrąžino į valgyklas. Labai įdomus faktas, bet šios gimnazijos valgykloje vien per pirmąjį mėnesį suprekiauta tiek, kiek seniau būdavo maždaug per pusmetį.

Tai labai džiugina  – kai tavo tikslas nėra tik pamaitinti nemokamą maitinimą gaunančius vaikus, pasiimti už tai pinigus, bet visų pirma teikti kokybišką paslaugą, tada matome ir rezultatą“, – kalbėjo B. Gailienė.

Įdomų variantą pasirinko J. Vareikio progimnazija, pasiūlę mokiniams švediško stalo principą. Vicemerė teigė, kad pasiteisino ir kitas variantas – patalpų nuomos, tačiau šis variantas tinka tik didesnėms mokykloms – tose, kur yra nedaug mokinių, privačiam verslui nuomotis patalpas, ko gero, nėra patrauklu. 

„Mane nustebino dar vienas faktas – pasikeitus maitinimo tvarkai liovėsi skundai, tačiau įdomiausia, kad kai kuriose įstaigose, pakeitusiose paslaugos tiekėją, dirba tos pačios virėjos. Vadinasi, esmė ne vien žmogiškas faktorius – svarbu ir produktų, iš kurių gaminama, kokybė, jų įvairumas. Maitinimo pokyčiai mokyklose dar nesibaigia – juos tęsime ir šiais metais“, – kalbėjo B. Gailienė.

A. Reipos nuotr.

Pietų kaina – apie du eurus

Jonavos J. Ralio gimnazijos direktorė Zita Gudonavičienė sako, kad visa ugdymo įstaigos bendruomenė džiaugiasi pokyčiais. Mokykla pasirinko švediško stalo principą. Atsiskaityti už pietus mokiniai gali ir banko kortelėmis.

„Taip, mes sugrąžinome pietų valgymo kultūrą į mokyklą. Labai džiaugiamės savo valgykla. Iš karto nesitikėjome tokio valgančių mokinių skaičiaus ir planavome, kad geriausiu atveju valgys apie šimtas vaikų. Tą skaičių viršijome su kaupu.

Maistas – kaip namuose, kainos yra net labai konkurencingos su aplink esančiomis parduotuvėmis, nes pietus galima pavalgyti už 2–2,20 euro. Turbūt pirmą kartą gyvenime dėl valgyklos neturime jokių pretenzijų“, – sakė Z. Gudonavičienė.

Nuo kitų metų mokykla pati ruoš ir karštą maistą. Pasak gimnazijos direktorės, šie metai buvo geras laikas išbandyti naujoves, įsivertinti, kaip sekasi.

„Turime labai šaunias valgyklos darbuotojas, kurios pačios rodo iniciatyvą, randa gražų kontaktą su mokiniais. Aišku, pardavinėjame ne tik tuos produktus, kuriuos mums pagamina Šveicarijos mokykla – sriuba ir karšti patiekalai, daržovės, bet ir sveikuolišką produkciją, kuri tinka moksleivių maitinimui. Užsisakome šaldytą produkciją, kepame šviežius kruasanus, bandeles. Vaišiname mokinius nemokama arbata, yra trijų rūšių vaisvandeniai. Mokytojai taip pat sugrįžo pietauti į valgyklą – tai irgi labai svarbu“, – pasakojo Z. Gudonavičienė.

J. Ralio gimnazijos direktorė sako, kad organizuoti maitinimą patiems, o ne pirkti paslaugą – gerokai didesnis iššūkis. Tam gimnazija ruošėsi visą vasarą, teko ieškoti virtuvės darbuotojų, sustyguoti visą sistemą nuo kasos aparato iki maitinimo organizavimo.

„Tai atsakingas ir sudėtingas darbas. Mes už pinigus, kuriuos surenkame iš vaikų maitinimo, galime atsinaujinti įrangą, įsigyti indus bei kitus dalykus, ko reikia. Nebereikia prašyti jokių lėšų iš savivaldybės“, – kalbėjo Z. Gudonavičienė.

Jonavos r. savivaldybės inf.

227 views