Reklama

Gaisrui nusiaubus namus, viltį grąžina draudimas


Vienas draudimo rinkos lyderių, BTA draudimas, kasmet išmoka apie 3 mln. eurų būsto draudimo išmokų, kurių 1 mln. eurų sudaro išmokos, nukentėjusiems nuo gaisrų. BTA užsakymu atlikta „Spinter tyrimai“ apklausa atskleidė, kad net 70 proc. būsto draudimą įsigyjančių žmonių visų pirma baiminasi gaisro.

Gaisro bijoma ne be reikalo. Šiemet ugnies stichija žmonėms jau pridarė nuostolių už beveik 1 mln. eurų – tokią sumą dėl gaisrų padarytos žalos bendrovė jau išmokėjo, dar 300 tūkst. – rezervuota. Ilgametė draudikų statistika rodo, kad neatsargus elgesys su ugnimi bei priešgaisrinės apsaugos reikalavimų nesilaikymas – dažniausios nelaimės namuose priežastys. Ekspertai sako, kad daugiausia gaisrų kyla prasidėjus šildymo sezonui ir krintant oro temperatūrai.

„Paties gaisrų piko sulaukiama vykstant intensyviausiam kūrenimui, kai oro temperatūra smarkiai nukrenta žemyn, taip pat šildymo sezonui artėjant į pabaigą – tuo metu kai kurie kaminai bei dūmtraukiai jau būna užsikišę, nes nėra  valomi. Taip pat labai svarbu nepamiršti, kad katilai ir dūmtraukiai turi būti tinkamai izoliuoti, įrengti laikantis įstatymuose numatytų atstumų iki kitų statinio konstrukcijų“, – komentuoja BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Dažniausiai gaisrai kyla dėl netvarkingų šildymo sistemų, užsikišusių kaminų ir kitų priešgaisrinės apsaugos reikalavimų nepaisymo. Gaisrą sukelti gali ir šildymas elektra – be priežiūros palikti ar ne pagal gamintojo instrukciją naudojami tepaliniai, elektriniai ir panašūs šildytuvai. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, maždaug ketvirtadalis visų gaisrų kyla gyvenamuosiuose būstuose.

„Būsto draudimas kainuoja nuo keliasdešimt iki kelių šimtų eurų. Vidutinė išmoka, įvykus gaisrui, siekia apie 10 tūkst. eurų, tačiau didelių gaisrų atveju išmoka gali siekti ir ne vieną dešimtį tūkstančių eurų. Per ilgą darbinę praktiką turime ne vieną pamokančią istoriją, kai tik draudimas padėjo šeimoms atsitiesti netekus vienintelio būsto“, – sako A. Žiukelis.

Pasak ugniagesių, gyvenamajame būste (kiekviename aukšte) turi būti įrengtas bent vienas autonominis dūmų detektorius. Tai yra minimalus reikalavimas, tačiau dūmų detektorių rekomenduojama įrengti ir kiekvienoje atskiroje patalpoje.

Taip pat labai svarbu, kad židinių kuras, malkos ar kitos degiosios medžiagos būtų laikomos saugiu atstumu nuo krosnių – ne arčiau nei pusė metro.

„Svarbu laikytis visų reikalavimų, kuriuos ugniagesiai suformulavo remdamiesi ilgamete patirtimi.  Tiek mes, tiek ugniagesiai kasmet kalbame, informuojame visuomenę apie priešgaisrinę saugą, primename reikalavimus. Draudimas bus greitas ir efektyvus pagalbininkas, tik jei bus laikomasi taisyklių. Pačios nelaimės nesirenka nei žmonių, nei vietos. Draudimas išvengti nenumatytų situacijų galbūt nepadės, tačiau, įvykus nelaimei, sumažins materialinę naštą“, – primena A. Žiukelis.

BTA draudimas priklauso Vidurio ir Rytų Europos draudimo rinkos lyderei Austrijos „Vienna Insurance Group AG“ (VIG) ir yra didžiausia VIG bendrovė Baltijos regione. 2020 m. BTA savo draudimo partneriu Lietuvoje pasirinko apie 420 tūkst. privačių bei verslo klientų, su kuriais pasirašyta apie 1 mln. draudimo sutarčių, atlyginta per 58 mln. eurų žalų.

270 views