Gamtinių dujų kainos visoje Europoje kopia į naujas aukštumas, tą junta ir Lietuvos gyventojai ‒ auga šilumos ir elektros kainos. Paveikta ir nacionaliniam saugumui svarbių įmonių sąraše esanti „Achema“.

Net 80 proc. čia gaminamos produkcijos savikainos sudaro gamtinių dujų kaina, todėl šiuo metu įmonės veikla tapo nuostolinga, teigiama „Achemos“ pranešime.

„Achema“ ženkliai mažina savo gamybinius pajėgumus, darbas stoja cechuose, kuriuose dirba beveik trečdalis iš 1300 įmonės žmonių. Saugodama darbo vietas, „Achema“ pritaikė laikinų darbo prastovų modelį, kuomet žmonės po dviejų darbo savaičių eina į dvi savaites prastovų, o po jų vėl dviem savaitėm grįžta į darbą.

„Dujų kaina Europoje jau pakilo virš raudonos ribos, po kurios „Achemos“ veikla tampa nuostolinga. Kasdien pasirodo pranešimai apie uždaromas ir stabdomas trąšų gamyklas Europoje arba perpus mažinamus didžiausių pasaulio trąšų gamintojų pajėgumus. „Achemos“ situacija panaši ‒ esame labai neapibrėžtoje padėtyje, atidžiai stebime rinką, o savo veiklą galime planuoti tik trumpam periodui“, ‒ sako „Achemos“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas.

Pasak jo, dujų kainai ir toliau laikantis aukštumose, gali tekti svarstyti ir apie kitų gamybos agregatų stabdymą. Jei tai įvyktų, problemos iš „Achemos“ kaip grandininė reakcija persikeltų į kitas tiesiogiai ir netiesiogiai susijusias įmones, o tokių priskaičiuojama virš tūkstančio.

Padarinius pajusime kiekvienas

R. Miliausko teigimu, šiuo metu trūksta aiškios Vyriausybės reakcijos į Europą ir šalį purtančią dujų krizę. Šią savaitę Europos šalių vyriausybės skelbia aptarsiančios, kokių priemonių jos imsis kompensuojant gyventojams ir energetikos bendrovėms staiga išaugusias dujų kainas. „Achemos“ vadovo manymu, analogiškas kompensavimo mechanizmas galėtų būti pritaikytas ir gamintojams, dujas naudojantiems kaip žaliavą.

„Nors daliai žmonių pažadėtos kompensacijos už šildymą, tai sprendžia tik labai nedidelę problemos dalį. Kaip tik šiuo metu užsisuka kainų karuselė ir būtina galvoti kaip ją stabdyti. Uždelsus, augančių kainų poveikį gyventojai jus ne tik 2022 m., bet ir 2023 m.

Dabar yra laikas, kuomet ūkininkai užsiperka trąšų. Kadangi jos ir taip yra pabrangusios, nemaža dalis ūkininkų laukė kainų kritimo. Deja, atsitiko priešingai – jos tik pabrango.

Jei ūkininkai pirks brangesnes trąšas, jie turės ir brangiau parduoti savo derlių; jei rinksis mažiau tręšti, tuomet gaus mažesnį derlių, kuris dėl to irgi taps brangesnis. O brangesnis derlius reiškia augančias maisto kainas visoje Lietuvoje. Ir ne tik Lietuvoje, nes dujų krizė ištiko visą Europą. Tad gali atsitikti taip, kad brangs viskas ir ilgam“, ‒ perspėja R. Miliauskas.

Paveiks ir šalies biudžetą

Aukštas dujų kainas siūlo visi dujų eksportuotojai: tiek valstybinė Rusijos bendrovė „Gazprom“, tiek privačios JAV, Norvegijos ir kitų šalių bendrovės, todėl net suskystintų gamtinių dujų terminalas „Independence“ nepadeda Lietuvai gauti pigesnių dujų.

Šiuo metu pranešama apie stabdomas trąšų gamyklas Anglijoje, Vokietijoje, Norvegijoje ir Ukrainoje. Gamintojai laukia, kol nukris dujų arba kils trąšų kainos ir gamyba nebebus nuostolinga. Jei blogiausias scenarijus būtų įgyvendintas ir Lietuvoje, poveikį pajustų ir šalies biudžetas.

R. Miliausko teigimu, vien tik „Achemos“ kasmetinis indėlis į Lietuvos energetinės infrastruktūros išlaikymą – pradedant įvairiais mokesčiais, baigiant mokėjimais už dujų transportavimą ar apyvartinius taršos leidimus ‒ siekia apie 52 mln. Eur per metus.

Augant dujų kainai ir mažėjant jų sąnaudoms, mažėtų ir ši suma. Be to, mažėjant „Achemos“ pardavimų apimtims, bendrovės PVM mokėjimai sumažėtų iki 2 mln. Eur per mėnesį. Susitrauktų ir su darbo užmokesčiu susijusių mokesčių mokėjimas, tuo metu šalies biudžeto išlaidos socialinėms reikmėms – jeigu tektų mažinti darbuotojų skaičių ‒ išaugtų.