Naujienos

E.Andrejevas: jei viskam pritartume, Jonava taptų „gulinčių policininkų“ miestu


Saugus eismas ir su tuo susiję sprendimai yra vieni iš tų, kurie sulaukia daugiausiai visuomenės dėmesio. Vieni jonaviečiai nori kuo daugiau eismo ribojimo kalnelių (vadinamųjų „gulinčių policininkų), kiti piktinasi, kad jų ir taip per daug.

Gyventojai prašo naujų ženklų, asmeninių vietų statyti automobilius prie daugiabučių, kreipiasi kitais klausimais. „Prašymų, skundų, pageidavimų Saugaus eismo komisija gauna tikrai daug“, – sako Saugaus eismo komisijos pirmininkas Erlandas Andrejevas.

Šį pavasarį Jonavoje prasidėjo Vasario 16-osios gatvės remontas, dėl remontuojamos pervažos sunkiasvorių automobilių eismas nukreiptas J. Basanavičiaus gatve, laukia permainos ir Žeimių gatvėje. Apie saugaus eismo situaciją, komisijos darbą – pokalbis su E. Andrejevu.

– Didžiausia aktualija šiuo metu – Vasario 16-osios gatvės atkarpos remontas ir dar vienos žiedinės sankryžos įrengimas. Kodėl tai tapo vienu iš pirmųjų šio pavasario darbų?

– Vasario 16-osios gatvės remonto darbus jau pradėjome, jie turi būti baigti iki šių metų rudens.

Kaip žinia, dalis gatvių yra ne savivaldybės, o valstybės įmonės „Via Lietuva“ (buvusi Lietuvos kelių direkcija) nuosavybė. Viena iš tokių – Žeimių gatvė. „Via Lietuva“ Žeimių ir Vasario 16-osios gatvių sankryžoje suplanavo įrengti žiedinę sankryžą, tačiau planai ir liko planais. Nesulaukdami realių darbų nusprendėme patys imtis jų.

Žiedinės sankryžos įrengimas minėtoje vietoje prasidės kitą mėnesį ir bus finansuojamas Jonavos rajono savivaldybės lėšomis. Projekto sprendiniuose numatyta, kad eismas vyks keturiomis eismo juostomis. Dėl to bus naikinamos automobilių stovėjimo vietos Žeimių gatvėje, šalia J. Miščiukaitės meno mokyklos.

Suprasdami parkavimo vietų poreikį miesto centre,  tvarkysime ir išplėsime automobilių parkavimo aikštelę už Jonavos sporto centro pastato.

­– Saugaus eismo specialistai teigia, kad žiedinė sankryža yra geriausias sprendimas, kalbant apie eismo saugumą. Kokia jūsų nuomonė?

– Taip ir yra. Saugaus eismo ekspertai teigia, kad žiedinė sankryža yra netgi geriau už šviesoforą. Žinoma, tam tikrose vietose šviesoforai yra būtini. Beje, Jonavos išskirtinumas tas, kad ji yra miestas be šviesoforų – mūsų mieste jie yra skirti tik pėstiesiems, kai paspaudus specialų jungiklį užsidega žalias signalas.

Gerai, jog žiedinė sankryža atsiras būtent šioje vietoje. Vasario 16-osios ir Žeimių gatvių sankirtoje įvyksta eismo įvykių, ne visiems vairuotojams ji aiški. Žiedinė sankryža šias problemas išspręs.

– Prieš kelis metus mieste atsirado greičio matuokliai – Vasario 16-osios gatvėje, Žeimių gatvėje prie arenos ir J. Basanavičiaus gatvės pabaigoje. Ar šis sprendimas pasiteisino?

– Pasiteisino. Visų pirma, sumažėjo dėl nesaugaus greičio įvykstančių eismo įvykių, avarinių situacijų. Tai ir yra pagrindinis rodiklis, matmuo, pagal kurį vertiname.

Įdomus momentas, jog vienu metu veikia tik vienas iš šių greičio matuoklių, kitu metu – kitas, taip jų veikimas rotuojasi. Kuris veikia – niekas nežino, todėl vairuotojai stengiasi neviršyti greičio visose trijose zonose.

Kol jų nebuvo, blogiausia situacija buvo J. Basanavičiaus gatvėje, kai vairuotojai greitį viršydavo 50 kilometrų per valandą ar net daugiau. Dabar šios problemos nebeliko. Kaip bebūtų liūdna, tačiau akivaizdu – geriausia prevencija kol kas vis tik yra bauda. Ji labiausiai sudrausmina.

Kadangi šie greičio matuokliai pasiteisino, buvo įsigytas dar vienas greičio matavimo prietaisas ir įrengtos dar dvi ,,dėžės“ jam – Panerių ir Fabriko gatvėse. Pastarojoje labai reikėjo, mat ten yra mokykla ir toli gražu ne visi laikosi saugaus greičio. Čia greičio mėgėjai taip pat fiksuojami rotacijos principu – įsigytas radaras kilnojamas iš vienos ,,dėžės“ į kitą.

Priminsiu, jog aptariamus radarus įsigijome iš biudžeto lėšų, pritarus savivaldybės tarybai. Pusė pinigų, surinktų už baudas, keliauja valstybei, pusė – savivaldybei. Tad ši investicija ne tik pasiteisino saugaus eismo kontekste, tačiau jau ir atsipirko finansiškai.

– Ar daug gyventojų pasiūlymų, prašymų sulaukia Saugaus eismo komisija?

– Daug. Jonaviečiai kreipiasi elektroniniu paštu, man tiesiogiai rašo socialiniame tinkle ar skambina telefonu tiek darbo metu, tiek po darbo ar savaitgaliais. Štai neseniai sulaukiau vienos įmonės atstovų žinutės dėl automobilių statymo J. Basanavičiaus gatvės dešinėje pusėje, važiuojant nuo Ukmergės.

Kaip žinia, bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ remontuoja geležinkelio pervažą, o kol vyksta jos remontas visas transporto eismas, tarp jų ir sunkusis, nukreipiamas J. Basanavičiaus gatve. Dėl šios priežasties Saugaus eismo komisija nutarė laikinai uždrausti statyti automobilius šioje gatvėje.

Įmonės atstovai teigė, kad dėl tokio sprendimo sumažės atvykstančių klientų. J. Basanavičiaus gatvėje yra ir daugiau įmonių, kurioms, net neabejoju, toks sprendimas irgi nėra patogus. Tačiau kol vyks pervažos remontas – sprendimas galios, nes prioritetas teikiamas saugumui.

– Antra vertus, ypač mažesnių miestų gyventojai yra įpratę automobilius statyti patogiai ir prie pat tos vietos, kur jiems reikia. Tuo tarpu didesnių miestų gyventojams greičiausiai lengviau suprantama, kad paėjėti kelis šimtus metrų ar net daugiau nėra problema ir kad prie kiekvienų durų neprivažiuosi.

– Taip, todėl kartais jonaviečiai kreipiasi į mus ir prašo jiems išskirti asmenines parkavimo vietas daugiabučių kiemuose. Visi nori automobilį statyti kuo arčiau – namų, darbo, paslaugų vietos ir panašiai.

– Dar viena nuolat aktuali problema – daugiabučių aikštelės, kuriose netelpa gyventojų automobiliai.

– Jau kelerius metus jos yra didinamos, įrengiant daugiau vietų automobiliams. Maži daugiabučių kiemai, kurie projektuoti dar sovietmečiu – visų miestų problema. Juolab, kad dažna šeima turi ne po vieną, o po du automobilius. Jonavoje jas plėsime ir toliau. Ne tik mieste, tačiau ir Rukloje.

– Kokių siūlymų, prašymų dar sulaukiate iš gyventojų?

– Visada kyla diskusijos dėl greičio ribojimo kalnelių įrengimo. Vieni gyventojai jų nori dar daugiau, kiti sako, kad taip „laužomi“ automobiliai. Mūsų darbas – rasti aukso vidurį ir juos įrengti ten, kur tikrai reikia.

Neseniai sulaukiau pasipiktinusios Ateities gatvės gyventojos skambučio, nes Saugaus eismo komisija nepritarė sprendimui šioje gatvėje įrengti greičio ribojimo kalnelį. Kartais žmonės kalba ne argumentais, o emocijomis. Pavyzdžiui, pasako: ar lauksime, kol šioje gatvėje kas nors žus? Tačiau ši gatvė bus remontuojama, tad įrengti greičio ribojimo kalnelį dabar tikrai nėra prasmės.

Ši greičio ribojimo priemonė yra tikrai plati ir diskutuotina tema. Manau, kad mes ir taip esame greičio kalnelių sostinė, o jei leistume juos įrengti visur, kur gyventojai prašo – Jonava taptų „gulinčių policininkų“ miestu.

Svarbu suprasti, kad dėl kiekvieno tokio prašymo Saugaus eismo komisijoje vyksta diskusijos, jis vertinamas ir nagrinėjamas, o komisijos nariai – skirtingų sričių specialistai, tarnybų atstovai. Mūsų yra dvylika, tarp jų – ir Kauno vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, kurie suteikia informacijos apie avaringumą, įvykius. Komisijos nariai į problemas, siūlymus tikrai žvelgia iš skirtingų perspektyvų, į klausimus įsigilina visapusiškai, jei reikia – važiuojame situacijos įvertinti į vietą.

Su gyventojais ne kartą apie tai diskutavome: nė vienas kalnelis nepadės, jei tu nori automobiliu ne važiuoti, o skrieti.

Kitas pavyzdys. Kai greičio ribojimo kalnelius įrengėme Rimkų mikrorajone, atsirado gyventojų, kurie piktinosi, kad jų nereikia, kad taip neva laužomos mašinos. Bet jei tu važiuoji leistinu greičiu – kalneliai automobilių tikrai negadina. Apibendrintai – gyventojų nuomonės dėl šios eismo saugumo priemonės kardinaliai skiriasi.

A. Reipos nuotr.

– Kokias saugaus eismo problemas įvardintumėte ir kokių nepavyko išspręsti?

– Viena iš jų – Kauno ir J. Ralio gatvių sankryža ir šalia esanti pėsčiųjų perėja J. Ralio gatvėje.  Ji yra nesaugi ir įtraukta į „Juodųjų dėmių“ žemėlapį.

„Via Lietuva“ ketino ten įrengti saugumo salelę, tačiau mes vos gavę informaciją apie tai sakėme, kad toks sprendimas – netinkamas. Visų pirma, tada būtų siaurinama gatvės dalis atvažiuojant nuo tilto, kas prisidėtų prie dar didesnių spūsčių formavimosi. Be to, mūsų atliktas eksperimentas parodė, kad įrengus salelę išsukti iš Kauno gatvės neįmanoma nei autobusui, nei aptarnaujančiam transportui.

Mes suprantame, kad ši vieta reikalauja pokyčių užtikrinant pėsčiųjų saugumą, tačiau reikia ieškoti sprendinių, kurie nepakenktų eismo pralaidumui.

Dar viena puikiai jonaviečiams žinoma problema – daugiau nei dešimtmetį prašėme įrengti aplinkkelį. Kaip žinia, aplinkkelio reikalai jau pajudėjo, jo įrengimo darbai prasidės nuo žiedinės sankryžos netoli kavinės „Aušrinė“. Tačiau reikia nusiteikti, kad aplinkkelis nebus įrengtas per metus ar dvejus – darbai tikrai užtruks.

Kartais sunku suprasti, kodėl taip delsiama, juk šis A6 kelias yra šeštasis pagal dydį kelias Lietuvoje. Juo važiuoja ne tik Jonavos miesto ir rajono gyventojai, taip pat – kariškiai, žmonės, iš Kauno vykstantys į darbą Jonavoje, kauniečiai ir kitų miestų gyventojai, vasaromis keliaujantys poilsio į Aukštaitiją.

Spūstis čia padidino ir įsikūręs prekybos centras, kuriam leidimą taip pat suteikė tuometinė Lietuvos kelių direkcija. Tad susidėjo keli momentai, dėl ko šioje vietoje formuojasi spūstys.

– Į Saugaus eismo komisiją gali kreiptis kiekvienas jonavietis bei teikti savo prašymus, pasiūlymus?

– Taip, bet kur kas geriau, jei kreipiasi bendruomenė – namo, kaimo ar gatvės. Paprastas pavyzdys. Į Saugaus eismo komisiją kreipiasi vienas vienos miesto gatvės gyventojas, teigdamas, kad reikalingas greičio ribojimo kalnelis, tačiau kiti gyventojai taip nemano.

Natūralu, kad paisoma ne vieno žmogaus, o bendruomenės interesų. Mes retai kada prieštaraujame daugumos siūlymams ir į juos atsižvelgiame. Kreipiantis į Saugaus eismo komisiją prašome dviejų dalykų – daugumos sprendimo ir seniūnijos pritarimo. Tai – esminiai argumentai.

– Kokie šių metų planai kalbant apie eismo sprendimus, saugų eismą?

– Toliau tęsime darnaus judumo plano įgyvendinimą. Jo esmė – kad miestas būtų draugiškas visiems: automobilių vairuotojams, pėstiesiems, dviratininkams. Bus plečiamas dviračių takų tinklas, taip pat dėmesys skiriamas kasdieniams darbams – gyventojų pasiūlymams, jų klausimų nagrinėjimui.

Teksto autorė – Jurgita Lieponė, nuotr. Audriaus Reipos

140 views