Jonavoje baigėsi šių metų teatro festivalis DEK 2025, tačiau jo paliktas jausmas dar nepaleidžia tų, kurie mėnesį keliavo po teatro istorijų pasaulį. Tai buvo šeši įsimintini vakarai, kai miestas sulėtėjo, tapo jautresnis, labiau įsiklausantis.

Spektakliai, nors visi skirtingi, kvietė susimąstyti apie gyvenimo trapumą, moterų patirtis, šeimų istorijas, vidinius virsmus, gėrio ir skausmo sandūras trapiame žmogaus gyvenime.

Festivalio vedlys, Jonavos kultūros centro teatro vadovas Gediminas Gutauskas dalijasi mintimis,  kad tokio pobūdžio programą parengti kasmet tampa iššūkiu, tačiau šiemet viskas susidėliojo „tarsi savaime“.

Jo žodžiais, šis festivalis niekada nebus pramoginis ar pataikaujantis žiūrovui — jis tam ir kuriamas, kad atlieptų tai, kuo šiandien gyvename: „Mes nepalinksminsime žiūrovų lengvais efektais. DEK skirtas kalbėti apie tai, kas svarbu, kas skauda, kas verčia suklusti. Tai nėra festivalis, kuris rinktųsi patogius sprendimus. Bet būtent dėl to jis tikras.“

Režisierius šypsosi, prisimindamas žiūrovus, kurie drąsiai ėjo į visus šešis spektaklius — juos vadina festivalio legendomis. „Jei mane gatvėje sutiksite — prisipažinkite. Noriu žinoti, kas jūs,“ – sako Gediminas, kuris mielai išklausytų žiūrovų įspūdžius.

Šiemet festivalį uždarė spektaklis „Šventoji“ (rež. O. Koršunovas ir E. Jackaitė), tą pačią dieną minėjęs lygiai metus nuo savo premjeros. G. Gutauskas sako, kad tai — ne sutapimas, o gražus likimo darbas.

DEK 2025 dar kartą įrodė — Jonavoje teatras yra gyvas. Jis ne tik rodomas, bet ir priimamas su jautrumu, atvirumu ir žmogiškumu. Tai festivalis, kuris netyliai paliečia daugumą: vieną per istoriją, kitą per muziką, trečią per žvilgsnį ar tylos sekundę salėje.

Ir galbūt būtent todėl, paklaustas, ko palinkėtų žiūrovams, Gediminas taria tik tiek: „Turėkite laiko teatrui. O toliau — teatras pats atliks savo darbą.“

JKC teatro informacija