Lietuvoje triskart išaugus užsieniečių skaičiui Jonavos rajono savivaldybė rodo pavyzdį: čia kiekvienas gali jaustis saugiai ir būti bendruomenės dalimi.

„Kai tik atvykome į Lietuvą, mūsų integracija buvo labai sunki. Žmonės nebuvo pripratę matyti užsieniečių gatvėse, miestuose ir darbuose, su jais bendrauti, susikalbėti, – sako beveik 8 metus Lietuvoje, Jonavoje, gyvenantis siras Abdulrazzakas Awfas.

Jo teigimu, dabar užsieniečiai Jonavoje jau gyvena savarankiškai, nes čia organizuojami lietuvių kalbos kursai, teikiama teisinė, psichologinė pagalba.

Iš karo alinamos Sirijos į Lietuvą su šeima atvykęs A. Awf iš pradžių dirbo sukirpėju tekstilės fabrike, o šiuo metu džiaugiasi galėdamas dirbti kvalifikuotą vertėjo darbą, be to, yra tapęs Lietuvos sirų bendruomenės prezidentu.

Jis pažymi, kad Lietuvoje įsitvirtinti, įsilieti į visuomenę pradžioje jam padėjo Ruklos priėmimo centras, o vėliau – ir Jonavos rajono Socialinių paslaugų centro (SPC) specialistai.

Šiandien Abdulrazzakas pats dirba SPC, teikia paslaugas kitiems užsienio kilmės gyventojams Jonavoje. Jo ir kolegų organizuojami lietuvių kalbos ir kitų būtinų žinių kursai išskiria Jonavą iš kitų Lietuvos miestų – dėl užsieniečių integracijai skiriamų lėšų ir dėmesio čia gyvena daugiau lietuviškai kalbančių užsieniečių nei kitose šalies vietose.

Užsieniečiai Lietuvoje vis dar priimami atsargiai

A. Awf drauge su Lietuvos ukrainiečių moterų sąjungos atstove Yana Vovk ir kitais sirų, čečėnų ir ukrainiečių kilmės gyventojais, kitų užsieniečių integracija Lietuvoje besirūpinančių organizacijų ir savivaldybių atstovais dalyvavo programos „Kurk Lietuvai“, Vyriausybės kanceliarijos Atviros Vyriausybės skyriaus ir Valstybės ateities vizijos „Lietuva 2050“ komandos organizuotoje diskusijoje ir dirbtuvėse.

Renginyje buvo aptarti  savivaldos lygmeniu užsieniečių integracijai kylantys iššūkiai, gerieji pavyzdžiai ir ieškota ilgalaikių sprendimų, kurie leistų užtikrinti tvarų savivaldos įsitraukimą integruojant užsienio kilmės gyventojus iš ne ES valstybių narių.

„Užsieniečiams labai sunku rasti gyvenamąją vietą, nes vietiniai nėra linkę nuomoti būstų atvykėliams. Be to, labai mažai žmonių į darbus priima užsieniečius“, – apie iššūkius, su kuriais vis dar tenka susidurti atvykėliams, kalbėjo A. Abdulrazzakas.

Jam pritardama Y. Vovk pridūrė, kad be informacijos ir pagrindinio pagalbos paketo reikėtų atsižvelgti į tai, kad dauguma ukrainiečių savo šalyje palikę artimuosius dėl karo situacijos patiria nuolatinį stresą.

„Daugelis jaučia kaltės jausmą (išsigelbėjusiojo kaltės sindromą). Todėl labai svarbi psichologinė pagalba, ukrainiečių tarpusavio bendravimas, dalyvavimas pagalbos Ukrainai veiklose, bendravimas su diaspora ir jų sėkmingos integracijos patirties perėmimas”, – kalbėjo ji.

Užsieniečių integracija – vienas svarbiausių klausimų šiandien

Migracijos departamento prie VRM duomenimis, užsienio kilmės gyventojų skaičius Lietuvoje per 4 metus patrigubėjo: jei 2020 m. Lietuvoje buvo 73,8 tūkst. atvykėlių, tai 2024 m. šis kaičius siekė 221,8 tūkst.

„Lietuva neišvengiamai turi užtikrinti, kad migracijos politika būtų nukreipta į Lietuvos žmonių gerovės augimą. Pagrindinis įrankis tą padaryti – migrantų integracija. 19-oji Vyriausybė yra numačiusi kaip suvaldyti migraciją, nes šis procesas negali tapti nevaldomu reiškiniu“, – sakė diskusijoje dalyvavęs Ministro Pirmininko patarėjas regionų politikos, nevyriausybinių organizacijų klausimais Povilas Saulevičius.

Jis pažymėjo, kad viena iš pagrindinių sėkmingos užsieniečių integracijos sąlygų – šalies, į kurią atvykstama, kalbos pažinimas.

Diskusijoje taip pat dalyvavusi Jonavos SPC direktorė Valentina Demidenko sakė, kad nuo 2022 m. Lietuvoje praktiškai nebeliko savivaldybių, kurios būtų visiškai nesusidūrusios su pabėgėliais. „Klausimas, kodėl mes turime apie tai kalbėti jau turėtų būti nebeaktualus. Mes tiesiog turime šiuos žmones. Tad jeigu savo savivaldybėje turiu tokį žmogų, turiu galvoti, kaip man su juo dirbti ir kaip jam padėti“, – teigė ji.

„Jei žmogus jaučiasi blogai, jis tikrai pradės elgtis netinkamai. Ne todėl, kad jis yra atvykėlis ar pabėgėlis, o todėl, kad jis jaučiasi blogai. Nesvarbu, iš kurios šalies atvykę žmonės, jie nori bendrauti, būti priimti. Ir jeigu didžioji dalis visuomenės jų nepriima, tada prasideda marginalizacija, noras burtis, būti kartu su savais – atsiranda valstybė valstybėje, su atskiromis taisyklėmis, gyvenimo būdais ir nesaugumu.

Taigi, jei savo savivaldybėje noriu gyventi saugiai, sirų vaikai turi eiti į tą pačią mokyklą kaip ir manieji, į savo darbovietę turiu priimti kitatautį kolegą. Tada man nebus baisu sutikti vakare gatvėje kitaip kalbantį jaunimą – aš žinosiu, kad jie visi dalyvauja mūsų bendrame gyvenime, yra priimti, nesiburs į kokias nors marginalias grupes“, – kalbėjo V. Demidenko.

Jonavos savivaldybėje veikiantis SPC užtikrina užsieniečių integraciją pasitelkdamas vieno langelio principu teikiamas paslaugas (veikia „Imigrantų informacinis centras“), specializuotus socialinius darbuotojus ir kultūros mediatorius, tarp kurių – ir čia atvykę gyventi kitataučiai.

Centre vyksta lietuvių kalbos kursai, teikiama psichologinė pagalba, veikia vaikų dienos centrai, be to, vykdomos bendros veiklos su vietos bendruomene – kuriama saugi aplinka, kurioje kiekvienas jaustųsi priimtas.

Tikimasi, kad gerieji Jonavos rajono savivaldybės pavyzdžiai įkvėps ir kitas šalies savivaldybes ieškoti užsieniečių integraciją ir visos visuomenės gerovę užtikrinančių sprendimų.

Vyriausybės komunikacijos departamento pranešimas ir nuotr.