Jonava270

Atvykę iš sostinės sukūrė jaukią laisvalaikio oazę


,,Savas loftas” – taip vadinasi Jūratės ir Gedimino Gutauskų įkurta erdvė Jonavoje, kuri apjungia ne tik sąmoningą sportą siūlančius užsiėmimus, bet ir socialinius, kultūrinius renginius, parodas.

Kaip pasakoja Jūratė, tai – judviejų šeimos eksperimentas, kuris, tikimasi, suburs bendraminčius, neabejingus jaukiam pokalbiui, nišiniams renginiams ar kūno ir minčių harmonijai grįstoms treniruotėms.

Iš Vilniaus į Jonavą atsikrausčiusi mergina neslepia, jog pradėti veiklą ir apsigyventi jai svetimame mieste nebuvo lengva. Tačiau šiandien Jūratė neabejoja – Jonava yra jos šeimos namai.

Siekė kurti iš to, ką rado

,,Savas loftas” įsikūręs Jonavos senamiestyje. Čia, kur dabar groja jauki muzika, o malonią atmosferą kuria išpuoselėta aplinka, anksčiau buvo drabužių siuvykla.

Viena iš ,,Savo lofto” patalpų yra skirta jogos, pilateso, kalanetikos treniruotėms, kurias vienija bendras projektas pavadinimu „Judesio alchemija”. Kitoje patalpoje galime aptikti knygomis apdėtą stalą, jaukų krėslą, sofą bei kitus baldus, kurie leidžia žmogui pasijusti esant ne oficialioje aplinkoje, o ramybės oazėjė, kartkartėmis virstančioje į renginių ar parodų erdvę.

Kaip pasakoja pati Jūratė Gutauskienė, didžioji dalis to, ką dabar galima pamatyti ,,Savame lofte” sukurta panaudojant patalpose iš ankščiau likusius radinius.

,,Kai pradėjome kurtis, žinojome, kad norime vadovautis tvarumo principais. Dėl to didžioji dalis ,,Savo lofto” įrengta iš rastų daiktų – panaudotos siuvimo mašinos ir jų dalys, rastos medžiagos virto į širmas ir panašiai. Norėjosi sau ir kitiems parodyti, kad galima sukurti unikalią erdvę neperkant daug naujų daiktų.

Sulaukėme ir kitų žmonių pagalbos. Dabar galiu pasakyti, kad viskas pasisekė geriau, nei aš pati tikėjausi”, – džiaugėsi J. Gutauskienė.

Privertė pakeisti nuomonę

Jūratė – telšiškė, daug metų pragyvenusi Vilniuje. Sostinėje ji, kaip ir jos vyras, studijavo, vėliau – dirbo. Mergina atvirauja, jog gyvendama Vilniuje ji daug metų įsivaizdavo, kad sostinė – vienintelė vieta Lietuvoje, kur galima gyventi įdomų gyvenimą. Tačiau tokius įsitikinimus sugriovė ne kas kita, o apsigyvenimas Jonavoje.

,,Nemeluosiu – mes tikrai nesvajojome gyventi Jonavoje, tačiau vyras gavo pasiūlymą dirbti Jonavos kultūros centre.

Nemažai apie tai diskutavome ir nusprendėme, kad dar esame tokio amžiaus, kai galime nebijodami išbandyti pokyčius. Tuo labiau, kad ir Vilniuje nepalikome kažko labai rimto.

Žinoma, jaučiau šiokį tokį nerimą, nes Jonava man – svetimas kraštas. Buvau ją mačius tik pravažiuojant, kai važiuodavom į Vilnių iš vyro tėvų namų Žeimiuose.

Kokia man tada atrodė Jonava? Negraži”, – šypsodamasi kalbėjo mergina, kuri dabar vardija šio miesto privalumus.

,,Į Jonavą atsikraustėme tada, kai mūsų dukrytei buvo vos trys mėnesiai. Vyras daug dirbo, aš šiame mieste neturėjau draugų. Nemažai laiko praleisdavau su dukra tiesiog važinėdama pėsčiųjų ir dviračių takais.

Greitai pamačiau, kad šis miestas yra daug gražesnis nei aš galvojau. Man ypač patinka senamiestis, apie kurį anksčiau net nebuvau girdėjusi.

 Supratau, kad Jonava labai tinkama gyvenimui su vaikais: jei Vilniuje su vežimėliu tekdavo riedėti tais ,,šaltais” šaligatviais, čia yra kur pasivaikščioti apsuptai žalios aplinkos.

Pajutome skirtumą net tarp oro švaros – dabar nuvažiavę į Vilnių jaučiame koks jis, visgi, yra užterštas”, – kalbėjo moteris.

Pajuto ryšį

Pasakodama apie pirmuosius savo gyvenimo metus Jonavoje, Jūratė neslepia, kad ją slėgė ir faktas, jog čia ji neturėjo pažįstamų.

,,Visi mano artimieji gyvena Vilniuje, jaučiausi atplėšta nuo savo šaknų. Todėl, kai pradėjau galvoti apie veiklą, susijusią su mankštomis, orientuotomis į kūno lankstumą, visų pirma, pagalvojau apie sostinę. Ten pravesdavau kelias treniruotes savaitgaliais, kelis kartus buvau pakviesta į Kauną, Klaipėdą.

Kai jau radome šias patalpas, nors jų paieškoms ir neturėjome kažkokio išankstinio plano, pradėjau įgyvendinti ,,Judesio alchemiją” kaip sėslų projektą vienoje vietoje.

Po kiek laiko supratau, kad net ir mano suvokimas apie žmones buvo klaidingas: jei anksčiau galvojau, kad Vilniuje yra daug įvairių žmonių, o mažų miestų gyventojai gal ir nesusidomės kažkokia išskirtine veikla, turėjau pripažinti klydusi. Jonavoje yra daug skirtingų ir įdomių žmonių. Darbas su jais man padėjo sulaužyti savo išankstines nuostatas”, – džiaugėsi mergina.

Pavadinimą pamilo ne iš karto

,,Judesio alchemija” – ką šis pavadinimas reiškia pačiai Jūratei?

,,Kai sugalvojau šį pavadinimą, man jis ne itin patiko. Tiesiog norėjau turėti lietuvišką pavadinimą, nors angliški dažniausiai skamba geriau. Visgi, nusprendžiau, kad neturiu daug laiko naujo pavadinimo paieškai. Ir kuo toliau, tuo labiau supratau, kad ,,Judesio alchemija” apibūdina būtent tai, ką aš bandau perteikti kitiems žmonėms.

Pilatesas, kalanetika, joga – sąmoningo judesio mankštos, kuriose tu skiri dėmesį ne tik į pratimo atlikimą, bet ir į kvėpavimą. Kuo labiau tau pavyksta nukreipti mintis nuo kasdieninių reikalų, tuo didesnę naudą gauni sau. Tu leidi pailsėti savo smegenims ir taip stiprėji tiek fiziškai, tiek emociškai.

Žodis – alchemija – skamba lyg ir mistiškai, tačiau judesys išties turi įvairiapusią naudą. Dalis jos – neapčiuopama rankomis, nematoma akimis.

Dauguma žmonių, kai ateina sportuoti, tikisi numesti svorio, pakeisti savo kūno linijas, bet judesys turi ir labai stiprią gydomąją galią. Dėl to judesio alchemija pasireiškia ne tik emocine nauda, kurios neretai žmogus nesitiki, bet ir realia gydomąja galia. Pavyzdžiui, net po kelių pilates treniruočių žmonėms nustoja skaudėti nugarą arba skausmas labai sumažėja, po kalanetikos kūnas tampa tvirtesnis ir lankstesnis, tarsi – kur kas patogesnis. 

Čia nėra jokios mistikos – judesys gydo įvairiapusiškai. Todėl dabar manau, kad žodis – alchemija – puikiai atspindi mano veiklų „nešamą“ mintį „, – kalbėjo mergina.

Mato judesio naudą

O kad judesys keičia žmones, Jūratė pastebi ir savo veiklos dėka. 

,,Vieša paslaptis, kad dalis antsvorio turinčių asmenų dėl savo sudėjimo netgi vengia eiti į treniruotes, kiti drovisi savęs dėl, jų manymu, per mažo svorio. Dirbdama su žmonėmis matau, kad ne vienas iš mūsų turime ir kompleksų, ir kažkokių įsitikinimų, kurie mus stabdo, verčia vaikščioti susigūžus.

Ką jau pastebėjau iš savo klientų, būna, kad kai kurie iš jų pradžioje – pirmą ar antrą mėnesį, elgiasi nedrąsiai, vengia kalbėti, nesivelia į diskusijas. Vėliau jie atsiveria, jau ir papasakoja kažką apie save.

Apie žmogaus mąstysenos bei emocinės būsenos pokyčius kalba net ir naujos aprangos įsigijimas. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai toks paviršutiniškas ir nesvarbus žingsnis, kartais tai būna ženklas, jog žmogus pradeda geriau jaustis ir dėl to investuoja į save, atsigręžia į savo kūną.

Tai mane tikrai džiugina. Kodėl? Mūsų tikslas buvo sukurti erdvę, kurioje burtųsi tam tikra žmonių bendruomenė, susirinktų žmonės, norintys užsiimti savęs tobulinimu ir būtų tobulėjantys”, – kalbėjo Jūratė.

Paskatino galvoti apie aplinką

Be ,,Savo lofto” veiklų, J. Gutauskienė darbuojasi ir ties ,,Urban Yoga Stories” drabužių prekiniu ženklu. Ji – viena iš jo įkūrėjų.

,,Prieš 2 metus kartu su pussesere nusprendėme, kad norime kurti drabužius, skleidžiančius jogos idėjas. Koncentravomės į tai, kad visi užrašai, paveikslėliai turės tam tikrą reikšmę.

Tuo metu Lietuvoje labai populiarėjo tvarios aplinkos palaikymo idėjos. Supratome, kad negalime gaminti savo išsvajotų drabužių iš neekologiškų medžiagų, nes tada visos jų skelbiamos žinutės neteks prasmės. Tuomet tarsi meluosim sau – kalbėsim apie vidinę harmoniją, bet visiškai neskirsim dėmesio aplinkos puoselėjimui. Juk žmogus – gamtos dalis…

Tai skatino tik dar labiau domėtis ekologija, tvarios aplinkos puoselėjimu”, – pasakojo mergina.

Vadina savo namais

Paklausius Jūratės, ar šiuo metu bent kiek gailisi dėl to, kad išsikraustė iš sostinės, ji pateikė neigiamą atsakymą.

,,Kai pasižiūriu į viską šiek tiek ,,atsitraukusi”, suprantu, kad dabar yra tas laikas, kai mes turime čia gyventi.

Taip, man reikėjo 1,5 metų tam, kad pradėčiau jausti meilę Jonavai. Bet dabar man čia gera, čia – mano šeimos namai. Jaučiu dėkingumą šiam miestui.

Esu įsitikinusi, kad tavo aplinka priklauso nuo tavęs paties. Kiek tu pats įdėsi į tai, kad tau būtų įdomu gyventi, tiek ir gausi to malonaus atgalinio ryšio. Dabar mano gyvenimas yra daug įdomesnis, nei buvo Vilniuje.

Baigiantis pokalbiui, mergina dar pridūrė: „Tik lipimas iš komforto zonos ir ėjimas į nežinomybę gali atnešti pokyčius tavo gyvenime. O pokytis – vienintelis pastovus dalykas”.

Teksto aut. Jovita Stanevičiūtė, nuotr. iš asmeninio archyvo

995 views