Reklama

Atliekų tvarkymas – kodėl svarbu pradėti nuo savęs?


Jeigu kalba pasisuka apie tvarumą, CO22 pėdsako mažinimą ir atsakingą vartojimą, galima išgirsti tokią frazę „Pradėk nuo savęs“. Šis, tarsi raginimas, skamba iš daugelio ne pelno siekiančiųos organizacijų, besirūpinančių taršos mažinimu.

Frazę naudoja ir aplinkosaugos specialistai, ir tiesiog Žemę mylintys žmonės. Tai tapo šiuolaikinio gyvenimo būdo devizu, skatinančiu susimąstyti apie tai, ką darome, kaip darome ir elgtis atsakingai ne tik savo ar kitų žmonių, bet ir aplinkos atžvilgiu. Kodėl atliekų tvarkymas ir poreikis „Pradėti nuo savęs“ yra svarbūs?

Esame didžiausi planetos teršėjai

Pirmiausia, kaip XXI a. žmonės turime suprasti savo atsakomybę Žemės planetaioje. Esame pasaulyje dominuojanti civilizacija, kuri ne tik pastatė įspūdingus miestus, į kosmosą pakėlė palydovus bei perplaukė ir perskrido visus vandenynus. Esame ir vienareikšmiškai daugiausiai Žemę engianti bei teršianti gyventojų rūšis.

Pasaulio banko duomenimis, žmonės kasmet generuoja daugiau kaip 2,1 mlrd. tonų kietųjų komunalinių atliekų. Prognozuojama, kad iki 2050 m. šis skaičius išaugs daugiau kaip 60 %, iki 3,4 mlrd. tonų.

Deja, tik 13,5 % šių atliekų perdirbama, o 5,5 % kompostuojama (aišku, Lietuvoje šie skaičiai didesni nei pasaulio vidurkiai). Tai reiškia, kad virš pusantro milijardo tonų atliekų kasmet patenka į sąvartynus arba yra deginamos. Minėti procesai labai prisideda prie oro, grunto, vandens taršos ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos.

Dėl šių priežasčių, būtina pažinti tokias galimybes, kaip atliekų surinkimas ir atliekų tvarkymas. Bent jau Lietuvoje tikrai nėra sudėtinga puoselėti įpročius, kuriais rodytume savo rūpestį aplinka. Pavyzdžiui, perdirbus vieną toną popieriaus galima išsaugoti 17 medžių ir maždaug 26 000 litrų vandens. Ar tai daug? Tikrai taip, nes vieną kartą prausdamiesi duše sunaudojate nuo 50 iki 180 l vandens.

Atsakingas atliekų surinkimas ir tvarkymas padeda jūsų savivaldybei bei šalies ekonomikai  

Sąžiningas kiekvieno miestiečio ar rajono gyventojo atliekų surinkimas ir tvarkymas individualiu lygmeniu gali padėti savivaldybei bei net nacionaliniam biudžetui. Dabar, kai mūsų valstybė turi didžiulių išlaidų, susijusių su gynyba, net ir tokie maži gestai – stipraus patriotizmo bei pilietiškumo pavyzdys.

Savivaldybės patiria nemažai išlaidų, susijusių su atliekų tvarkymu. Ne tik mes mokame už šiukšlių surinkimą ir šalinimą. Štai, atveždami stambias atliekas į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles (DGASA) arba atiduodami nereikalingus daiktus į vadinamąsias atiduotuves galima padaryti savo indėlį, kad institucijos patirtų mažesnę finansinę naštą. Ilgainiui, didesnio vartotojų kiekio įpročių pasikeitimas gali lemti mažesnius atliekų tvarkymo mokesčius ir rinkliavas bendruomenei.

Be to, statistiškai įrodyta, kad perdirbimas ir kompostavimas sukuria daugiau darbo vietų vienam atliekų vienetui nei šalinimas sąvartynuose ar deginimas, todėl tokie jūsų veiksmai taip pat teigiamai veikia ekonomiką.

Daugiau apie tai, kur veikia DGASA bei atiduotuvės Kauno regione, galite paskaityti Kauno regioninio atliekų tvarkymo centro interneto svetainėje – kaunoratc.lt.

Vienas lauke gal ir ne karys, tačiau galite paskatinti kitus, sekti jūsų pavyzdžiu

„Pradėti nuo savęs” nėra tik gražus lozungas. Tai – dabartinės, socialiai atsakingos visuomenės potencialą įkūnijanti frazė.

Kaip jau pabrėžėme, netinkamas atliekų tvarkymas turi skaudžių pasekmių bet kurios bendruomenės ir net viso pasaulio sveikatai. Ypatingai skaudu, kad tai labai veikia tuos, kuriems ir taip gali būti sunkiau. Kadangi atsakingas utilizavimas reikalauja infrastruktūros ir dėmesingumo, netinkamas tvarkymas neproporcingai paveikia marginalizuotas bendruomenes ir besivystančias šalis, taip pat ir kaimo gyventojus.

Netinkamas atliekų šalinimas gali sukelti vandens ir dirvožemio taršą, platinti ligas ir kenkti gamtai. Galime girdėti daug nemalonių istorijų apie tai, kaip net ir Lietuvoje, Europos Sąjungoje, veikia nelegalūs sąvartynai, atliekoas tiesiog užkasamosntys griovyje.

Prisiimdami asmeninę atsakomybę už savo namų ūkio atliekas, žmonės prisideda prie to, kad aplinka taptų geresnė ne tik jiems patiems, bet ir jų šeimoms, vaikams. Tokie veiksmai taip pat yra teigiamas pavyzdys kitiems, skatinantis tvarumo ir pagarbos planetai kultūrą.

Individualūs veiksmai gali turėti įtakos bendraamžiams, bendruomenėms ir galiausiai politikai. Tai vadinamasis bangos efektas. Puikus pavyzdys –- kai Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo varžybose geriausiai nusiteikę fanai pradeda bangą, prisijungia ir kiti. Gaunasi graži, daug pastangų nereikalaujanti choreografija, prie kurios prisideda visi žmonės, esantys arenoje.

Taip ir realiame gyvenime, demonstruodami įsipareigojimą rūpintis tuo, kaip vykdomas atliekų surinkimas ir tvarkymas, net pavieniai žmonės gali įkvėpti kitus elgtis panašiai ir taip duoti daugiau naudos planetai. Vien tik tvariai pagamintų produktų pasirinkimas parduotuvėje turi didžiulį poveikį tam, kas atsiranda prekių lentynose. Dėl to tikrai verta pradėti nuo savęs.

24 views