Naujienos

„Achemos“ pajamos pernai mažėjo 55 proc.


Audituotais duomenimis, didžiausios azoto trąšų ir kitų chemijos produktų gamintojos Baltijos šalyse AB „Achema“ pardavimo pajamos 2023 m. siekė 423,6 mln. eurų ir buvo 55 proc. mažesnės nei 2022 m., kai jos sudarė 937,2 mln. eurų.

Pasak bendrovės „Achema“ generalinės direktorės Audronės Kuskytės, tokius pokyčius lėmė 2022 m. Europos Sąjungos (ES) pramonės veiklą apsunkinusi energetinė krizė, kilusi kaip Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmė, bei staigūs ir neprognozuojami žaliavų kainų šuoliai. 

„Bendrovė „Achema“, kaip ir didžioji dauguma energijai (dujoms, elektrai) imlių ES bendrovių, susidūrė su neprognozuotais pokyčiais energetikos rinkoje. Trąšų gamintojai iš gamtinių dujų išteklius valdančių šalių sugebėjo perpildyti ES trąšų rinką reikšmingai pigesne produkcija, todėl daugelis ES gamintojų buvo priversti sustabdyti gamybos procesus“, – sakė bendrovės vadovė A. Kuskytė.

Nors pardavimo apimtys pernai išliko tokios pačios kaip 2022-aisiais ir siekė 1,4 mln. tonų, „Achema“  2023 metus baigė patyrusi 47 mln. eurų grynojo nuostolio.

„Pastaraisiais metais reikšmingai išaugus trąšų importui iš trečiųjų šalių, išlikti konkurencingu tampa vis sudėtingiau. JAV, Egiptas, Rusija, Turkija – tai pagrindinės šalys, iš kurių Europą pasieka trąšos. Pagrindinės žaliavos – gamtinių dujų – kaina šiose šalyse ženkliai mažesnė. Taip pat gamintojai nepatiria apyvartinių taršos leidimų sąnaudų, kai tuo tarpu Europos trąšų pramonei vis didesnę įtaką daro emisijų mažinimo ir kiti „žaliojo kurso“ reikalavimai“, – akcentavo A. Kuskytė.

„Eurostat“ duomenimis, azotinių trąšų importas į ES šalis 2023 m. siekė 9,87 mln. t, o 2022 m. buvo išaugęs iki 11,39 mln. t, kas yra atitinkamai 33 ir 53 proc. daugiau nei vidutiniškai buvo importuojama šių trąšų 2019-2021 m.

Azotinių trąšų importas iš Egipto į ES šalis 2023 m., lyginant su 2020 m., išaugo 42 proc., o TOP 5 šalys, daugiausiai importavusios azotinių trąšų į ES 2023 m., šių trąšų importą, lyginant su 2020 m., padidino net 75 proc.

Pažymėtina, kad daugiausia azotinių trąšų 2023 m. į ES šalis buvo importuota iš Rusijos (2,3 mln. t), importas iš šios šalies buvo 45 proc. didesnis nei 2020 m.

„Achemai“ įprastose Prancūzijos ir Vokietijos rinkose azotinių trąšų importas iš trečiųjų šalių 2023 m., lyginant su 2020 m., išaugo atitinkamai 38 proc. ir 459 proc.

2022 m. „Achema“ nutraukė pagrindinės žaliavos gamtinių dujų pirkimą iš Rusijos, visą reikiamą gamtinių dujų kiekį bendrovė įsigyja iš Norvegijos, JAV, Didžiosios Britanijos, Lenkijos ir Vokietijos tiekėjų. 

Praėjusiais metais „Achema“ ir toliau išlaikė platų geografinių rinkų spektrą, eksportuodama savo produkciją į 38 valstybes, pagrindinėmis eksporto kryptimis išliko Prancūzija, Didžioji Britanija, Vokietija, Vidurio Europos ir Skandinavijos šalys. Tarp naujų rinkų pernai atsirado tokios valstybės kaip Saudo Arabija ir Kambodža.

Net ir šiuo nelengvu laikotarpiu bendrovė toliau nuosekliai investavo į gamybos atnaujinimą, energetinių resursų ir poveikio aplinkai mažinimo projektus, energetinės sistemos modernizaciją. Bendra investicijų suma pernai siekė 7,5 mln. eurų, šios investicijų kryptys toliau vystomos ir šiais metais.

Iš viso per praėjusius metus įmonė į valstybės biudžetą sumokėjo 53,4 mln. eurų, iš kurių 7,7 mln. eurų sudarė mokėjimai „Sodrai“.

UAB koncerno „ACHEMOS GRUPĖ“ info.

1120 views