Planai maitinti Jonavos rajono moksleivius taikant švediško stalo modelį pamažu virsta kūnu. Nuo rugsėjo 16 dienos keturių rajono mokyklų ugdytiniai gali pasirinkti, koks maistas atsidurs jų lėkštėse. Švediško stalo terminu apibūdinama tokia maitinimo organizavimo sistema, kurios tikslas – sudaryti sąlygas vaikams patiems pasirinkti valgiaraščiuose nurodytus patiekalus, jų sudedamąsias dalis ir kiekius.

Šiuo metu Senamiesčio ir J. Ralio gimnazijų moksleiviai patys įsideda kiek ir kokių nori patiekalų, o R. Samulevičiaus progimnazijos priešmokyklinukai ir pirmokai, Kulvos A. Kulviečio pradinukai išbando dalinį švediško stalo modelį – renkasi daržoves, salotas, gėrimus. Karštus patiekalus jiems įdeda valgyklų personalas.

„Mintis pasiūlyti švediško stalo principo maitinimą nėra šviežia ar spontaniška. Prieš pradedant taikyti šį modelį dalyje mokyklų mūsų savivaldybės atstovai ir politikai aplankė ne vieną kituose rajonuose esančią įstaigą ir turėjo progą realiai pamatyti bei įvertinti tokio maitinimo naudą”, – sako rajono meras Mindaugas Sinkevičius.

Pastebima, kad tuomet, kai vaikas turi galimybę pats pasirinkti maistą, jis jo įsideda tiek, kiek ir suvalgo, nepalikdamas likučių. Tokių būdu išvengiama maisto švaistymo. Taip pat matoma, kad vaikai valgo daugiau daržovių, nes patys gali pasirinkti jiems patinkančias. Drauge ugdomas ir vaikų sąmoningumas, ir savarankiškumas, ir sveikos mitybos įgūdžiai.

Kitų rajonų patirtis rodo, kad paprastai švediško stalo modelį įsidiegusių įstaigų bendruomenės lieka patenkintos, tačiau rajono savivaldybės administracijos atstovai pastebi skirtingus pačios maitinimo kokybės vertinimus, kurie labiausiai ryškėja dviejose miesto gimnazijose.

„Pats švediško stalo tiekimo principas yra labai sveikintinas, bet jis neveiks, jeigu nebus tiekėjo ir mokyklos vadovybės bendradarbiavimo, jeigu įstaigos administracija nebus suinteresuota, kad vaikai valgytų mokykloje, valgytų sveiką ir kokybišką maistą. Deja, bet šiandien mes matome, kad vienoje gimnazijoje naujovė pasiteisina geriau, nei kitoje, nors maisto tiekėjas rajone yra vienas ir tas pats”, – sako Jonavos r. administracijos direktoriaus pavaduotoja Birutė Gailienė.

Jos teigimu, švediško stalo principas ir tiekiamo maisto kokybė šiuo metu palankiau vertinami Senamiesčio gimnazijoje, tuo tarpu J. Ralio gimnazijos vadovybei nepavyksta rasti su tiekėju bendrų sprendimų, šioje valgykloje valgo nedaug moksleivių, vyrauja nuomonė, kad maistas nėra skanus.

„Tai – gan paradoksali situacija, nes maistas J. Ralio gimnazijai gaminamas Senamiesčio valgykloje. Tad kyla klausimas – kodėl tas pats, tų pačių darbuotojų, iš vienodų produktų pagamintas maistas vienoje įstaigoje laikomas skaniu, o kitoje – jau nebe. Peršasi išvada, kad problema galbūt ne maisto kokybėje ar skonyje, galbūt veikia išankstinės nuostatos, kurias vaikai lengvai perima ir jomis vadovaujasi, – sako B. Gailienė. – Šiai dienai su atsakingais savivaldybės specialistais ir Visuomenės sveikatos biuro atstovais esame aplankę visas keturias įstaigas, kuriose išbandomas pilnas arba dalinis švediško stalo modelis. Patys maistą ragavome, kalbinome ir mokyklų vadovybę, darbuotojus, pačius moksleivius. Turime pripažinti, kad, pavyzdžiui, lyginant situaciją Kulvos ir R. Samulevičiaus mokyklose, situacijos tikrai labai skirtingos, nors maitinimo paslaugą visos rajono mokyklos yra nusipirkusios iš vieno tiekėjo – VšĮ „Bruneros”. 

„Miesto valdžia ir savivaldybės administracija sulaukia gyventojų skundų dėl maisto kokybės rajono mokyklose. Dalį trūkumų atskleidžia ir maisto kaloringumo laboratorijos tyrimai, kurie šiuo metu atliekami rajono įstaigose. Turime informacijos ir apie labai keistus sprendimus personalo parinkimo srityje kai kuriose įstaigų valgyklose. Kitaip tariant, pasitempti tikrai yra kur. Tačiau noriu atkreipti dėmesį į faktą, kad  ne savivaldybės administracija, o pačios mokyklos yra nusipirkusios maitinimo paslaugą, todėl mokiniai ir jų tėveliai, turintys pastabų maitinimo organizavimui ir maisto kokybei, pirmiausiai turėtų kalbėtis su mokyklų vadovais”, – sako Senamiesčio gimnazijos valgykloje apsilankęs rajono meras M. Sinkevičius.

Pasak jo, tuo atveju, jei įstaigai nepavyksta rasti bendro sprendimo su maitinimo paslaugos tiekėju, savivaldybės administracija yra pasirengusi padėti. „Jei problema dėl maitinimo įstaigoje yra ir ji tęsiasi ilgą laiką, pačiai įstaigos vadovybei derėtų kelti klausimą, ar tikrai padarėme viską, kad pareikalautume kokybiškos paslaugos, kurią nusipirkome?”, – sako rajono meras.

Po apsilankymų ne tik švediško stalo modelį taikančių, bet ir kitų rajono įstaigų valgyklose savivaldybės administracija kreipsis į VšĮ „Bruneros” bei ragins ištaisyti mokyklų bendruomenių skunduose ir specialistų išvadose minimus trūkumus. „Kokybiškas maistas vaikams turėtų būti tiekiamas bet kuriuo atveju – ar tai būtų švediško stalo, ar įprastas modelis”, – sako M.Sinkevičius.

Pasak jo, minėtose keturiose įstaigose modelis bus taikomas iki sausio 1 dienos, o vėliau, įvertinus mokyklų patirtį, bus apsispręsta dėl visuotinio švediško stalo principo taikymo visose rajono mokyklose.